Sausio 13-oji mums primena iškovotą pergalę – Lietuvos laisvę ir jos didvyrius – Laisvės gynėjus ir stiprina tikėjimą Lietuvos ateitimi. Ši Sausio 13-oji ypatinga visai Lietuvai ir Bažnyčiai.

Mūsų organizacija, „Lietuvos Caritas“, visoje šalyje globoja 34 vaikų dienos centrus, į kuriuos kasdien po pamokų skuba beveik 1 000 vaikų. Šių metų pradžioje mus pasiekė džiugi žinia – didėja finansavimas šiems centrams, o tai reiškia ir didesnes galimybes vaikų užimtumui.

Šiais metais esame pakviesti į tarpusavio įsiklausymo pratybas, kaip sako popiežius Pranciškus. Ko šiose pratybose galime išmokti iš Carito vykdomos išklausymo tarnystės, kuri ne vienerius metus keliose Lietuvos parapijose atliepia vieną iš ryškiausių skurdo formų – atskirtį ir vienišumą? Kai kuriose parapijose šios tarnystės įgyvendinimas sustojo, kitose net neprasidėjo. Išklausymo tarnystė – viena iš gražiausių bendruomenės meilės išraiškų, kai pastebimi silpniausių narių poreikiai bei stengiamasi juos atliepti išklausant, nukreipiant, palydint ar supažindinant su esamomis galimybėmis. Ir tai yra kur kas daugiau, negu tik susitikimas su žmogumi, kuris gali pas mus ateiti kiekvieną dieną ir pasikalbėti. O ir pats išklausymas neretai tampa atspirtimi žmonėms, išgyvenantiems įvairiausių sunkumų.

Šv. Kalėdų proga Ruklos pabėgėlių priėmimo centre sulaukta daug svečių su kalėdine programa čia gyvenančių prieglobsčio prašančių tėvų vaikams.

Šv. Kalėdos – gerumo ir dosnumo metas, kai lankomi namuose ar prie bendro vaišių stalo kviečiami vargstantieji. „Kas turi dvejus marškinius, tepasidalija su neturinčiu, ir kas turi ko valgyti, tegul taip pat daro“ (Lk 3,11).

Į lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves sugrįžta pagalbos vieni kitiems Lietuvos Carito iniciatyva „Gerumas mus vienija“. Iki pat Kalėdų visoje Lietuvoje vyksiančios akcijos metu parduotuvių lankytojai už vargstantiems ir susiduriantiems gyvenimo sunkumais žmonėms suteiktą auką dovanų gaus rankų darbo žvakelę, kurią galės uždegti ant šventinio stalo ar dalindamiesi gerumu padovanoti savo artimiesiems ir draugams.

Dviem savaitėmis anksčiau, per Pasaulinę vargstančiųjų dieną prasidėjusią akciją, LRT reporterei Jūratei Anilionytei pristatė ir prie akcijos „Gerumas mus vienija“ prisijungti pakvietė Deimantė Bukeikaitė, Lietuvos Carito generalinė sekretorė. 

Jau šeštus metus iš eilės Lietuvos advokatai ir advokatų padėjėjai vienijasi drauge su Lietuvos Caritas, siekdami artėjančių gražiausių metų švenčių proga padėti sunkumus patiriantiems Lietuvos žmonėms. Teisės profesionalai padovanos teisės klausimais nemokamas konsultacijas, kurias teiks tris savaites – nuo lapkričio 22 dienos iki gruodžio 10 dienos.

Esant sudėtingai situacijai šalyje bei stebint išaugusius pagalbos reikalingų žmonių skaičius Carito kasmetinė pagalbos vieni kitiems iniciatyva „Gerumas mus vienija“ šiemet startavo dviem savaitėmis anksčiau. 

Lapkričio 4 d. kartu su Kauno arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu, Kauno Caritas direktoriumi Arūnu Kučiku ir su kunigais iš Jonavos dekanato (kun. V. Birjotas bei A. Valkauskas) lankėmės Rūklos pabėgelių priėmimo centre.

Lapkričio 14-ą dieną jau 5-ą kartą minėsime Pasaulinę vargstančiųjų dieną, kurios minėjimą visame pasaulyje iniciavo Popiežius Pranciškus.   „Vargšų jūs visuomet turite su savimi“ – 2021 m. Popiežiaus žinios leitmotyvas. Kiekvienais metais Popiežius parašo Žinią ir pakviečia mus susimąstyti, peržvelgti savo veikimą ir pastangas vargstančiųjų atžvilgiu, akcentuoja mūsų silpnybes, apsileidimus, nurodo kryptį, kurios link turime keliauti atviromis širdimis.

Popiežiaus Pranciškaus minčių įkvėpti nuo lapkričio 14 d., Vargstančiųjų dienos paminėjimo, PRADEDAME kasmetinę Caritas akciją „Gerumas mus vienija“.   Ši jau 24–us metus vyksianti akcija yra gera galimybė asmeniškai ir bendruomeniškai įsitraukti ir dalintis su vargstančiais savo dėmesiu, savanorystei skirtu laiku ir konkrečia auka. 

Popiežius PRANCIŠKUS Žinia 5-osios Pasaulinės vargstančiųjų dienos proga „Vargšų jūs visuomet turite su savimi“ (Mk 14, 7) 2021 m. lapkričio 14-oji

Migrantų krizės klausimą Lietuva sprendžia nuo šių metų birželio mėn. Caritas, kaip viena iš nevyriausybinių organizacijų, yra aktyviai įsitraukusi į humanitarinės pagalbos teikimą migrantams.   Šiais metais į mūsų šalį pateko 4219 migrantų. Nuo rugpjūčio mėnesio pradžios, dėl Lietuvoje vykdomos migrantų apgręžimo politikos, iš Baltarusijos draudžiamose vietose į Lietuvą neįleista 5 008 migrantai, 156 įleisti dėl humanitarinių priežasčių.    

Lietuvos vyskupai 2021 m. spalio 31 d. kviečia maldoje prisiminti Libano krikščionis, daugelis kurių yra katalikai, priklausantys maronitų bendruomenei. Spalio 31 d. visose Lietuvos bažnyčiose taip pat organizuojama rinkliava, kurios metu bus renkamos lėšos šiai itin sunkioje padėtyje atsidūrusiai šaliai. Taip atsiliepiama į Lietuvą pasiekusį Libano krikščionių pagalbos prašymą.

Kiekvieną rytą išeiti iš savo namų ir sugrįžti atgal į juos atrodo vienas paprasčiausių dalykų. Deja, ne visiems. Spalio 10-oji – Pasaulinė benamystės diena, o tuo pačiu ir proga atsigręžti į tą visuomenės dalį, kuri dažnai nėra matoma.

Šiuo metu susiduriame su ypatinga situacija – Lietuvos sieną kerta daugybė migrantų iš skirtingų šalių. Ar žinojote, jog beveik trečdalį į Lietuvą atvykusių migrantų sudaro moterys, apie ketvirtadalį – nepilnamečiai? Tarp jų esama ir nemažai pažeidžiamų asmenų: moterų su vaikais, besilaukiančių moterų, nelydimų nepilnamečių, žmonių su negaliomis, kuriems reikia mūsų pagalbos.

2021 m. Pasaulinė humanitarinės pagalbos diena pažymėta daugybės krizių – tiek sukeltų žmogaus, tiek stichinių nelaimių. Pastarosiomis dienomis matėme Afganistano žlugimą, kuomet šis atiteko Talibanui bei tragišką žemės drebėjimą Haityje, kuris iki šiol nusinešė 1500 gyvybių. Be to, ekonominį žlugimą, socialinį ir politinį nestabilumą patiria Libanas išgyvenantis blogiausius laikus nuo pilietinio karo. Taip pat esame liudininkai daugybės užsitęsusių krizių tokiose šalyse kaip Ukraina, Venesuela, Sirija ir kt. Pasauliniu mastu klimato kaita ir toliau daro didelę bei nepataisomą žalą, plūsta milijonai migrantų, o pasaulinė COVID-19 pandemija socialiai ir ekonomiškai paralyžiavusi pasaulį.

Rugpjūčio 10 d. Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas susitiko su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos (UNHCR) atstovu Šiaurės ir Baltijos šalims Henriku Nordentoftu. Susitikimas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos Caritas tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas bei Vilniaus arkivyskupijos Caritas užsieniečių integracijos programos vadovė Audronė, vyko Kauno arkivyskupijos kurijoje.  

Prieš daugiau nei 3,5 metų startavęs „Lidl Lietuva“ socialinis projektas „Už saugia aplinką mūsų vaikams“ šalies gyventojams suteikia galimybę už depozitą gautus pinigus paaukoti vaikų dienos centrams, o šią sumą prekybos tinklas dar ir padvigubina. Vien per antrąjį šių metų ketvirtį „Lidl“ ir pirkėjai paaukojo daugiau kaip 22 tūkst. eurų, kai per visą projekto laikotarpį surinkta suma siekia beveik 230 tūkst. eurų. Juos prekybos tinklas išdalija vaikų dienos centrus kuruojančioms organizacijoms „Gelbėkit vaikus“, „Caritui“ bei Maltos ordino pagalbos tarnybai. Jų atstovų teigimu, ši parama prisideda prie šviesesnės Lietuvos ateities puoselėjimo.

Liepos 25-ąją – Švč. M. Marijos tėvų, Jėzaus senelių – šventųjų Joakimo ir Onos – liturginės šventės išvakarėse pirmą kartą minima Pasaulinė senelių ir pagyvenusių žmonių diena.

Vasaros metu sulaukiame daug užklausų dėl galimybės dovanoti nebereikalingus drabužius ir daiktus. Džiaugiamės Jūsų noru dalintis, tačiau norime pabrėžti, jog Caritas drabužių priėmimo punktuose priimame tik švarius, tvarkingus, nešioti tinkamus drabužius, tvarkingus, naudoti pagal paskirtį tinkamus daiktus. Seni, suplėkę, suplyšę, nešvarūs drabužiai, avalynė ar sulūžę daiktai nėra tinkami aukoti. Prieš aukojant, kviečiame pagalvoti, ar Jūsų dovanojami drabužiai, avalynė ar daiktai galėtų nudžiuginti tą, kuriam šiuo metu to trūksta?

Liepos 2 d. Kėdainių šv. Juozapo parapijoje įvyko Caritas savanorių konsultacija tema „Savanoriškos veiklos organizavimo gebėjimų stiprinimas Kėdainių dekanate: savanorystės organizavimas, savanorių palaikymas, veiklos ribų nustatymas, naujų savanorių pritraukimas“. Konsultacijoje dalyvavo Caritas savanoriai iš Kėdainių šv. Juozapo, šv. Jurgio, Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijų. Konsultaciją vedė savanoriškos veiklos organizavimo ekspertė Neringa Kurapkaitienė.

Pirmasis liepos sekmadienis – Globėjų diena – žmonių, kurie išgirdo vienišus vaikus ir atvėrė jiems namų bei širdies duris, sąmoningai prisiėmė atsakomybę užauginti žmogų ir suteikti jam laimę gyventi šeimoje. Šiuo metu Lietuvoje yra 3 536 globėjai, kurie globoja 4 541 globotinį, tačiau globos institucijose vis dar auga 1 533 vaikai.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) telkia pajėgas, ir kartu reaguos į situacijas, kur gali prireikti pagalbos, sulaukiant didesnio atvykstančių migrantų skaičiaus. Pagrindinis šių pajėgų tikslas – užtikrinti, kad priimant atvykusius žmones ir valdant aštrėjančią situaciją, būtų vadovaujamasi humanitariniais principais ir atliepiama į pagrindinius humanitarinius poreikius tų pažeidžiamų žmonių, kurių esama tarp migrantų.

Birželio 18–20 d. Telšių vyskupijos Caritas į Palangą sukvietė gausų būrį Caritas koordinatorių ir savanorių į stovyklą „Šv. Juozapo globoje“. Karitiečiai dalyvavo Susitaikinimo pamaldose, skirtose Carito savanoriams ir Švč. Sakramento adoracijoje, Šv. Mišiose Palangos Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčioje, kurias aukojo Telšių vyskupo generalvikaras kun. Vilius Viktoravičius, koncelebravo kun. Paulius Vaineikis OFM ir parapijos klebonas kun. Kęstutis Balčiūnas.

Nuo karų, persekiojimo ar dėl kitokios formos prievartos turintys ieškoti prieglobsčio svetur jį randa ir Lietuvoje. Caritas darbuotojų misija padėti pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams, naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečiams sėkmingai integruotis mūsų šalyje.

Su džiaugsmu dalinamės dar viena istorija, kai sudėtingu gyvenimo metu atrasta Caritas organizacija ir jos organizuojami kursai bei teikiama pagalba padėjo vėl įžvelgti šviesą gyvenime. Iškilus sunkumams vėl atrasti save ir savo kelią – sudėtingas iššūkis, bet Caritas darbuotojai pasiryžę būti šalia ir padėti.

Su kuo šiandien jaunam žmogui asocijuojasi žodis Caritas? Dažniausiai pasitaikantis atsakymas –„Caritas yra pagyvenusių žmonių organizacija“. Bet ar iš tiesų Carite nėra užduočių, galimybių, vietos jaunimui? O gal nėra ir noro per daug įsitraukti į savanoriškas veiklas?

Birželio pradžioje vyko metinė Vilniaus arkivyskupijos Caritas konferencija „Laiko ženklai“, kurioje kalbėta apie laiko ženklus Lietuvai ir bažnyčiai. Konferencijos dalyviai savo pranešimuose ne kartą atkreipė dėmesį į Caritas organizaciją šiandienos iššūkių kontekste, dalijosi mintimis apie susitelkimo svarbą, sustiprėjusią savanorystės sampratą visuomenėje ir būtinybę palaikyti savanorystės idėją nešančius, puoselėjančius savanorius.

Neatsiejama Lietuvos Caritas organizacijos dalis – motyvuoti, kompetetingi ir atsakingi darbuotojai, savanorystės svarbą ir reikšmę pasauliui skleidžiantys savanoriai. Nuo balandžio mėnesio Lietuvos Caritas vykdo projektą „Caritas organizacijos institucinių gebėjimų stiprinimas“, kurio metu stiprinami turimi darbuotojų ir savanorių įgūdžiai, ugdomos naujos kompetencijos, siekiant atliepti šiandienos situaciją Lietuvoje ir pasaulyje.

Nuo pat pandemijos pradžios Caritas darbuotojai ir savanoriai buvo šalia žmonių, telkė savanorius, padėjo tiems, kam reikėjo pagalbos. „Marijos radijo“ laidoje „Ką daryti?“ Kauno arkivyskupijos Carito direktorius Arūnas Kučikas, VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, infektologė, profesorė Ligita Jančorienė su laidos vedėja Lietuvos Caritas generaline sekretore Deimante Bukeikaite kalbėjosi apie pandemiją ir vieną iš pagrindinių jos suvaldymo būdų - vakcinaciją.

Lietuvos Caritas darbuotojai ir savanoriai turėjo atlaikyti intensyvaus pirmadienio iššūkius „Litexpo“ parodų rūmuose, kurie pastaruoju metu tapo vakcinavimo nuo koronaviruso centru. Gyvoje eilėje stovėjo daugybė žmonių, norinčių ne tik gauti pirmąjį skiepą, bet ir pasiankstinti antrąją "Vaxzevria" vakcinos nuo koronaviruso dozę.

Džiaugiamės mūsų kolegomis Vilkaviškio Vyskupijos Caritas darbuotojais ir savanoriais, kurie padeda žmonėms sunkiomis gyvenimo akimirkomis, nuoširdžiai puoselėja šiltą santykį su žmogumi, būna šalia jo ir drauge kuria pokyčius gyvenime. Dalinamės kolegų vykdomo projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai plėtra Marijampolės savivaldybėje“ prasmingu įvertinimu - jo dalyvės Ingos Pociuvienės sėkmės istorija. 

Sveikiname visus Tėčius! Gražaus laiko, kurį praleidžiate kartu su savo vaikais ir jaukių akimirkų, kurios lieka ne tik atminty, bet ir širdy.  

Prieš dvejus metus Lietuvos skurdo rizikos lygis namų ūkiuose su vaikais siekė kiek daugiau kaip 18 proc., rodo Lietuvos statistikos departamentas. Tai reiškia, kad sudėtingomis sąlygomis gyvena bene kas penktas šalies mažametis ar paauglys. Dėl to norint, kad Lietuvos rytojus būtų šviesesnis, o mūsų atžalų vaikystė – gražesnė, bendradarbiauti privalo ne tik valstybinės institucijos ar nevyriausybinės organizacijos, bet ir verslas. Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga, kasdien su vaikais dirbančių organizacijų atstovai pasakoja, kaip atsakingas verslas prisideda prie saugesnės vaikų ateities kūrimo.

Šiandien prasidėjo Nacionalinio kraujo centro turas per Lietuvą, kurio metu siekiama paskiepyti kuo daugiau Lietuvos gyventojų nuo COVID-19. Šiam žingsniui buvo ilgai ruoštasi, bendradarbiaujant su Vyriausybe ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  

Nuo 2017 m. gruodžio vykstančio, „Lidl“ inicijuoto socialinio projekto „Už saugią aplinką mūsų vaikams“ metu, taromatais besinaudojantys prekybos tinklo parduotuvių lankytojai gali už depozitą gautą sumą paaukoti vaikų dienos centrams, o ją prekybos tinklas padvigubina. Vien per pirmąjį 2021 m. ketvirtį „Lidl“ ir pirkėjai paaukojo daugiau kaip 19 tūkst. eurų, o per visą projekto laikotarpį surinkta parama siekia jau daugiau nei 205 tūkst. eurų. Ją prekybos tinklas išdalija vaikų dienos centrus prižiūrinčioms organizacijoms, „Gelbėkit vaikus“, „Caritas“ bei Maltos ordino pagalbos tarnyba, kurių teigimu, šiuo sudėtingu laikotarpiu, parama yra ypatingai svarbi.

Ženkliai sumažėjo kas trečio Lietuvos gyventojo pajamos, beveik tiek pat sako gyvenantys prasčiau nei per pirmąjį karantiną – rodo nevyriausybinių organizacijų užsakymu atlikta apklausa.

Kviečiame susitelkti ir padėti mokiniams. Jie dar tik stato savo gyvenimo pamatus, todėl itin svarbu užtikrinti sklandų ir kokybišką jų mokymosi procesą.

Šven­tų An­ge­lų Sar­gų pa­ra­pi­jos „Ca­ri­to“ tar­nys­tės varg­šams pan­de­mi­ja ne­nu­trau­kė. Tie­sa, „Ca­ri­to“ du­rys už­da­ry­tos, veik­la tei­kia­ma ki­to­mis for­mo­mis – sau­ges­nė­mis, nes vargs­tan­čiuo­sius ka­ran­ti­no lai­ko­tar­piu dar la­biau už­griu­vo bė­dos. Sto­ko­jan­tie­ji mais­to jį iš­si­ne­ša vien­kar­ti­niuo­se in­duo­se ar pa­ke­tuo­se, dra­bu­žiai jų pra­šan­tiems taip pat pa­ren­ka­mi ir įtei­kia­mi per nuo­to­lį. Į čia dir­ban­čių sa­va­no­rių ge­ru­mą su­tel­pa ne tik ma­te­ria­li­nė pa­gal­ba mais­tu, dra­bu­žiais, bet ir ne­pa­vargs­tan­tis jų ge­bė­ji­mas my­lė­ti žmo­nes šir­di­mi, ne­įver­ti­nus jų nuo­po­lių, sil­pnų vie­tų, ne­tei­siant, ne­ap­kal­bant. Pri­ar­tė­jus Šv. Ve­ly­koms, sa­va­no­riai, at­si­klau­sę Aly­taus nak­vy­nės na­mų va­do­vy­bės, su­ren­gė „šva­ros ak­ci­ją“ pir­ma­me šių na­mų aukš­te, to­se pa­tal­po­se, kur at­mo­sfe­ra sun­kiai nu­sa­ko­ma.

Didžiosios Lietuvos humanitarinės organizacijos – Raudonasis Kryžius, Lietuvos Caritas ir Maltiečiai – apjungia jėgas, kad padėtų Lietuvos miestams vakcinacijos procese.

Skurdo lygis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Nors ir anksčiau tam tikri rodikliai buvo kritiniai, koronaviruso pandemija situaciją dar labiau užaštrino. Tarkime, vienoje sostinės labdaros valgyklų nemokamo maisto prašo dvigubai daugiau žmonių nei anksčiau, skurstančiose šeimose – daugybė vaikų, kuriems skaitmeninis švietimas kartais yra apskritai neprieinamas.

Skurdas, socialinė atskirtis išlieka skaudžiai Lietuvą plakančiomis problemomis. Kaip pastebi specialistai, pagalbos vargingiausiai besiverčiantiems gyventojams poreikis koronaviruso pandemijos metu išaugo kelis kartus. Kai kurie nevyriausybininkai nurodo, kad krizėms žmonės nepasiruošę, mat paprasčiausiai neturi santaupų, o valstybė socialinei apsaugai esą skiria gerokai mažiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.