Šv. Bakhitos mirties dieną – vasario 8-ąją – visame pasaulyje maldoje prisimenami milijonai nukentėjusiųjų ir kenčiančių nuo prekybos žmonėmis: išnaudojamų prostitucijai, darbui vergiškomis sąlygomis, vaikų pornografijai, organų donorystei, surogatinei motinystei ir kitokiai žmogaus orumą trypiančiai vergijai.
Pagrobta iš laukų
1869 metais dabartiniame Sudane gimusi Šv. Bakhita vos šešerių buvo pagrobta iš laukų ir parduota vergų turguje. Pagal gentinį paprotį, jai buvo 114 kartų įrėžta peiliu, nesirūpinant ar išgyvens.
Per dešimt metų kelis kartus perparduota galiausiai ji pateko į italų konsulo Chartume namus, kuriuose pagaliau rado pagarbą ir ramybę. Dėl politinių priežasčių konsului su šeima nusprendus grįžti į Italiją, Bakhita pasiprašė vykti kartu. Italijoje jai buvo patikėta rūpinti vaikais.
Kai jos prižiūrimą mergaitę tėvai nusprendė siųsti mokytis pas Kanosos seseris, Bakhita vyko kartu. Ten pažino krikščionių Dievą – tą žvaigždžių ir kitų nuostabių kūrinių šeimininką, kuriuo gėrėjosi nuo pat mažų dienų.
Italijoje ji nebebuvo vergė, galėjo pati priimti sprendimus, tad 1890 metais pasikrikštijo, o dar po trejų – įstojo į Kanosos seserų kongregaciją. 1896-aisiais būsimojo popiežiaus Pijaus X kardinolo Sarti akivaizdoje davusi įžadus, ji apsigyveno Schio mieste, vienuolyne, kuriame praleido 45 metus, iki pat mirties 1947-ųjų vasario 8 dienos.
Visuotinį pripažinimą dėl švento gyvenimo, malonaus ir džiugaus būdo pelniusią Bakhitą šventąja, Sudano globėja 2000 metais paskelbė popiežius Jonas Paulius II.
Jungtinių Tautų duomenimis, apie 50 mln. žmonių visame pasaulyje yra tapę šiuolaikinės vergijos aukomis. Labiausiai nuo išnaudojimo kenčiančios žmonių grupės – moterys, vaikai, migrantai ir pabėgėliai. Kas trečia išnaudojimo auka yra vaikas. Beveik 80 proc. seksualinio išnaudojimo aukų yra moterys ir mergaitės.
Maskuojama, bet klesti
Artėjant Pasaulinei maldos už prekybos žmonėmis aukas dienai, vasario 6-ąją Lietuvos Caritas sukvietė visus, neabejingus šiai problemai į nuotolinį renginį „Maskuojama, bet klesti“ prekybos žmonėmis realybė“.
Įkvėpimu nenuleisti rankų ginant pažeidžiamiausius dalijosi renginio globėjai – Lietuvos vyskupų konferencijos Socialinių reikalų tarybos pirmininkas, arkivyskupas Kęstutis Kėvalas ir Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, pabrėžęs, kad 2027 metais Lietuva imsis lyderystės formuojant prekybos žmonėmis politikos darbotvarkę Europos mastu.
Tiesioginio darbo su prekybos aukomis patirtimi ir įžvalgomis dalijosi Lietuvos Carito generalinė sekretorė Milita Žičkutė-Lindžienė, kaip ir kasmet, Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausioji tyrėja Viktorija Jakimovienė apžvelgė policijos atsaką kovojant su prekyba žmonėmis.
Viešosios įmonės „Ramintoja“ vadovė Vilma Popovienė kvietė labiau pasitikėti jaunimu ir per konkrečius pavyzdžius pristatė, kaip į prekybos žmonėmis prevenciją įsitraukia jaunieji ambasadoriai. Ne tik už pranešimus, bet ir už kasdienį, pasišventusį darbą padedant prekybos žmonėmis aukoms nuoširdžiai dėkojame kolegėms iš Vilniaus arkivyskupijos Carito Nukentėjusių nuo nusikaltimų centro – psichologei Rūtai Vitkūnienei ir socialinei darbuotojai Rimai Sederevičienei.
Renginio įrašu pasidalinsime artimiausiu metu.
Į ką visų pirma taikosi išnaudotojai?
Kaip rodo Carito ir kitų organizacijų patirtis, visų pirma išnaudotojai taikosi į socialiai pažeidžiamus, vienišus, krizėse esančius žmones. Dar pažeidžiamesni – turintys priklausomybių. Net jei aukos ir nėra priklausomos, jas dažnai siekiama įtraukti į narkotikų ar kitų kvaišalų vartojimą, nes taip dar lengviau jas valdyti.
Kalbant apie prekybą žmonėmis, Lietuva yra ir tranzito, ir tikslo šalis. Lietuvos piliečiai užsienio šalyse išnaudojami prekybai žmonėmis nusikalstamoms veikoms, priverstiniam darbui, seksualiniam išnaudojimui, fiktyvioms santuokoms, sukčiavimui, elgetavimui. Nepilnamečiai verčiami vogti, o mergaitės seksualiai išnaudojamos. Verbuojami pažeidžiamų šeimų vaikai, gyvenantys globos namuose ir pan.
Lietuvoje išnaudojami trečiųjų šalių piliečiai priverstinai įdarbinami nežmoniškomis sąlygomis. Be teisės rinktis seksualiai išnaudojamos moterys masažo salonuose. Prekyba žmonėmis keliasi į kibernetinę erdvę, kur nėra pakankamai įgūdžių bei priemonių nustatyti aukas, patraukti prekeivius baudžiamojon atsakomybėn.
Prekyba žmonėmis, jau seniai tarptautinio masto, tad kova su ja – ne vien policijos, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ar valstybės, o, kaip sako popiežius Pranciškus, – visos žmonijos rūpestis. Būtent Šventasis Tėvas ėmėsi burti įvairių sričių profesionalus: teisininkus, policijos pareigūnus, socialinius ir humanitarinius darbuotojus, Bažnyčios atstovus, kad galėtų tarpusavyje dalintis patirtimi ir ieškoti veiksmingų sprendimų žmogaus orumui apginti. Nuo 2014 metų Bažnyčios ir teisėsaugos iniciatyvas prieš prekybą žmonėmis telkia Romoje įsteigta tarptautinė Šv. Mortos grupė. Jos dangiškąja globėja pasirinkta šv. Juozapina Bakhita.
.png)
Lietuvos Carito informacija