Artėjant pasaulinei migrantų dienai, Caritas Europa atkreipia dėmesį į vieną svarbiausių šių metų Europos Komisijos pasiūlymų migrantų klausimu. Organizacijos teigimu, jis kelia rimtą grėsmę žmogaus teisėms.
Caritas Europa išreiškė gilų susirūpinimą dėl Europos Komisijos siūlomos grąžinimo sistemos reformos, kuri, organizacijos teigimu, aiškiai teikia pirmenybę priverstiniam grąžinimui, o ne savanoriškam. Be to, saugumo interesai, kaip teigiama, iškeliami aukščiau žmogaus orumo ir pagrindinių teisių.
„Mes apgailestaujame, kad pirmenybė teikiama grąžinimui bet kokia kaina, kad būtų padidintas „grąžinimo rodiklis“, užuot skatinus alternatyvas arba palikimo galimybes“, – rašoma Caritas Europa politinėje pozicijoje.
Organizacija taip pat perspėja, kad tokia politika gali lemti sisteminį sulaikymą, įskaitant vaikų ir šeimų įkalinimą, o tai ženkliai apribotų migrantų teises. Ypač nerimą kelia pasiūlymas kurti grąžinimo centrus už ES ribų – tai, pasak Caritas Europa, yra atsakomybės permetimas kitoms šalims, kuris gali sukelti plačiai paplitusius žmogaus teisių pažeidimus.
Praktinė patirtis rodo: priverstinis grąžinimas žeidžia orumą
Ši Caritas Europa pozicija remiasi jos narių ilgamete praktine patirtimi vykdant savanoriško grįžimo programas ir stebint priverstinį grąžinimą bei sulaikymą. Organizacijos pabrėžia, kad savo darbe matė tiek migracijos politikos iššūkius, tiek žalingą sulaikymo poveikį žmonėms ir šeimoms.
Todėl Caritas Europa ragina kurti grąžinimo sistemą, kuri būtų paremta pagarba žmogaus teisėms ir orumui. Savanoriškas grįžimas turėtų būti laikomas pagrindine ir skatinama priemone, o ne baudžiamosios ar prievartinės priemonės.
Pagrindinės Caritas Europa rekomendacijos:
- Savanoriškas grąžinimas turi būti prioritetas. Reikalingas nepriklausomas stebėsenos mechanizmas priverstinio grąžinimo procedūroms. Būtina atsisakyti saugumu grindžiamų priemonių, rasinio profiliavimo ir plačiai taikomų įvažiavimo draudimų.
- Perėjimas prie įtraukaus požiūrio. Reikia atsitraukti nuo baudžiamojo modelio ir taikyti individualizuotas, bendradarbiavimu grįstas priemones, vengiant nepagrįstų laisvės suvaržymų.
- Sulaikymas – tik kraštutinė priemonė. Jis turi būti trumpalaikis, taikomas pagal aiškiai apibrėžtas sąlygas ir nuolat teisiškai peržiūrimas. Vaikai ir šeimos neturi būti sulaikomi jokiomis aplinkybėmis.
- Alternatyvos sulaikymui. Raginama vystyti atvejo valdymu ir bendruomenės palaikymu grįstas alternatyvas.
- Žmogaus poreikius atitinkantis grįžimo konsultavimas. Turi būti teikiama nepriklausoma pagalba, įtraukiant nevyriausybines organizacijas, užtikrinant sklandų perėjimą tarp išvykimo ir sugrįžimo etapų, ypač pažeidžiamiems asmenims, įskaitant nepilnamečius.
- Griežtas pasipriešinimas grąžinimo centrų steigimui už ES ribų. Tai keltų didelę riziką žmogaus teisių pažeidimams ir paneigtų solidarumo principą.
- Individualus vertinimas dėl teisės likti. Asmenys, kurių negalima grąžinti dėl objektyvių priežasčių (pvz., humanitariniai pagrindai, prekyba žmonėmis, šeimos ryšiai), turi gauti leidimą gyventi.
- Vaikų apsaugos stiprinimas. Įskaitant amžiaus nustatymo procedūras, interesų vertinimą, sugrįžimo stebėseną bei psichosocialinę paramą.
- Teisinės pagalbos prieinamumas. Nemokama teisinė pagalba ir teisė apskųsti sprendimus turi būti garantuota ir veiksminga.
Caritas Europa kviečia Europos Parlamentą ir Tarybą, svarstant Komisijos pasiūlymus, imtis veiksmų, kurie atitiktų ES vertybes – orumą, teisingumą ir žmogaus teisių apsaugą – ir atsisakyti nuostatų, kurios remiasi prievarta, o ne pagarba ir bendradarbiavimu.
Pagal Caritas Europa informaciją parengė Lietuvos Caritas