Nuo 15-os išnaudotos lietuvės gelbėjimo istorija: grėsė 8 metai nelaisvės

Pagrindinis Nuo 15-os išnaudotos lietuvės gelbėjimo istorija: grėsė 8 metai nelaisvės
 
Į vagystes už narkotikus įtrauktai 15-metei iš Lietuvos grėsė 8 metai nelaisvės. Vos sulaukusi pilnametystės ji buvo suimta – apkaltinta didelio kiekio narkotikų gabenimu ir prekyba, mat turėjo jų parūpinti grupei vogti vežamų žmonių.
 
Tik po 4 metus trukusių teisinių procesų mergina pripažinta prekybos žmonėmis auka. Kaip pasakojo visą tą laiką ją lydėjusi Vilniaus arkivyskupijos Carito programos Pagalba patyrusiems smurtą ir prekybos žmonėmis aukoms vadovė Angelė Lazauskienė, 15-os paauglė buvo užverbuota Jungtinėje Karalystėje, kur gyveno su mama, atvežta į Lietuvą, tačiau daryti nusikaltimus gabenta į įvairias šalis.
 
„Lietuvoje ji jau išteisinta, tačiau į Jungtinę Karalystę negali vykti, nes ten vis dar yra kaltinama“, – sakė A. Lazauskienė.
 
Su Carito atstove kalbėjomės ne tik apie šį atvejį, bet ir koks svarbus palaikymas prekybos žmonėmis aukoms bei jaunimo, kitų pažeidžiamų visuomenės grupių švietimas apie naujas prekybos žmonėmis formas ir kaip nepakliūti į spąstus.
 
– Jau žinome, kad Jūsų globotai merginai grėsė 8 metai nelaisvės. O jos išnaudotojui?
– Nusikaltėlis „būtų sutikęs“ su dviejų mėnesių viešaisiais darbais, neva, turi tėvus, kuriuos reikia prižiūrėti, žmoną, vaikų, kuriuos reikia išlaikyti. Vis dėlto, situacija apsivertė taip, kad ta mergina pripažinta nukentėjusiąja, o vagystėms ir narkotikų prekybai ją išnaudojęs žmogus gavo 10 metų laisvės atėmimo bausmės.
 
– Kiek laiko ir pastangų tai kainavo?
– Ketverius metus. Vyko ikiteisminis tyrimas, kur ji buvo kaltinama, tuomet apie dvejus metus vyko teisminis procesas, kuriame ji vis dar buvo kaltinamoji, ir tik teisminio proceso metu buvo pamatytos aplinkybės, pripažintas jos išnaudojimas, pateikti kaltinimai išnaudotojui.
Vėliau vykusiame teisminiame procese ji jau buvo nukentėjusioji, o jis – kaltinamasis. Viskas galutinai išsirišo apeliaciniame teisme.
 
Kaip klostėsi Carito lydimos merginos gyvenimas tuos metus?
Per tuos ketverius metus ji gydėsi, sutiko savo žmogų, susilaukė kūdikio, pati juo rūpinasi. Tai yra nuostabu, turint omenyje, kad 15 metų tapusi prekybos žmonėmis auka ji negalėjo gyventi normalaus gyvenimo, kaip įsivaizduojame: eiti į mokyklą, būrelius ir pan.
 
Šiandien šis žmogus kuria savo gyvenimą, santykius, gali prižiūrėti savo vaiką, kuriuo nuo pat pradžių pati rūpinosi stebint socialinėms tarnyboms, o dabar – savarankiškai. Mes labai džiaugiamės. Tai – stebuklai, kuriuos galime matyti.
 
– Kas šioje ir kitose panašiose situacijose svarbiausia?
– Kad atpirkimo ožiais netaptų pažeidžiamiausieji, todėl aktyviai bendradarbiaujame su policijos pareigūnais. Jie su mumis susisiekė ir dėl šios mergaitės, matydami, kad jai reikia pagalbos.
 
Pareigūnai atpažino, kad ji galėjo būti išnaudojama daryti nusikaltimus, nors teisiniame procese tuomet buvo kaltinama.
 
Būti su žmogumi kai jam sunku nėra paprasta, o kai susiduriame su prekybos žmonėmis aukomis ar įtariame prekybos žmonėmis atvejus, žmonės yra tokiuose dideliuose sunkumuose, kad be ilgalaikės ir kompleksinės pagalbos jiems labai sunku padėti.
 
– Kas tuomet gelbsti?
– Bažnyčios, visuomenės, policijos veikimas kartu, nes pavieniui išties labai sunku padėti kai jėgos tokios nelygios. Besipelnančiųjų iš prekybos žmonėmis pusėje – galia, pinigai, ryšiai, o aukų – dažnai tik pažeidžiamumas.
 
Prekyba žmonėmis, jau seniai tarptautinio masto, tad kova su ja – ne vien policijos, nevyriausybinių organizacijų ar valstybės, o, kaip sako popiežius Pranciškus, – visos žmonijos rūpestis. Jo iniciatyva nuo 2014 metų iniciatyvas prieš prekybą žmonėmis telkia Romoje įsteigta tarptautinė Šv. Mortos grupė. Teisininkai, policijos pareigūnai, socialiniai ir humanitariniai darbuotojai, Bažnyčios atstovai tarpusavyje dalijasi patirtimi ir ieškoti veiksmingų sprendimų žmogaus orumui apginti.
 
Šv. Mortos grupė man – atrama. Būdama jos dalimi jaučiuosi gyva – veikianti išvien su kitais padedant prekybos žmonėmis aukoms.
 
– Turint omenyje, kad prekyba žmonėmis – vienas pelningiausių verslų, ar tai nėra kova su vėjo malūnais?
- Kiekvienoje visuomenėje yra žmonių, kurie darys nusikaltimus ar ieškos lengvų pinigų išnaudodami kitus. Tačiau žmonių, kurie padės, visada bus daugiau. Tai reiškia, kad mes esame įgalūs keisti nežmogiškas situacijas, tik reikia tuo patikėti.
 
Vilniaus arkivyskupijos Carito programos Pagalba patyrusiems smurtą ir prekybos žmonėmis aukoms vadovė Angelė Lazauskienė
 
Nuo manęs priklauso daug dalykų ir tą aš galiu pakartoti kiekvienam. Nuo žmogaus, kuris sutiko kitą žmogų ir jam padėjo, priklauso labai daug. Mes įgalūs keisti vienas kito situacijas į gera, pradedant nuo savo aplinkos žmonių, iki bėgančių nuo karo, kurie yra ypač pažeidžiami.
 
– Ir tampa prekybos žmonėmis aukomis Lietuvoje?
– Deja, taip. Yra ukrainiečių, kurie išnaudojami darbe, gyvena vergiškomis sąlygomis. Vien to, kad žmogus yra ne savo šalyje ir ne savo namuose užtenka, kad būtų labiau pažeidžiamas.
 
– Kaip patenkama į išnaudojimo spąstus?
 Metodai, kaip priversti žmogų daryti tai, ko nori išnaudotojai – universalūs. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, prekiautojai žmonėmis tam pasitelkia baisiausius būdus. Moterims tai grupinis prievartavimas. O kas vyrams? Kodėl jie apie tai nekalba? Nes juos mušė, jie net savęs negalėjo apginti, ką ir kalbėti apie kito apgynimą. O kaip mes į vyrus žiūrime, kurie buvo mušami? Tarsi turėtų nepasiduoti, ne tik save, bet ir kitus apginti...
 
Nusikaltėliai bando apgauti, paimami dokumentai, o kai žmogus pamato realią situaciją, prasideda baisūs grasinimai, smurtas, nekalbant apie paprastą bandymą papirkti. Pažeidžiamumas didinamas bandymu įtraukti į priklausomybes.
 
– Kokia pagrindinė Jūsų žinutė mums?
– Kad smagu būti su linksmais, laimingais žmonėmis, tačiau labai didelė vertybė būti su žmogumi jam sunkiu metu.
 
Šiandien mes turime kalbėti apie santykį su artimais žmonėms ir matyti, kaip jie gyvena, kad turėtų į ką remtis. Taip pat matyti kaimynus, savo bendruomenę, į mūsų šalį atvykstančius žmones, padėdami jiems, kai sunku.
 
Caritas nėra „centrukas“, į kurį ateina patiriantys sunkumus. Mes patys keliaujame į didžiausios prekybos žmonėmis rizikos vietas: kur dalijamas maistas, šalia labdaros valgyklų, socialinių centrų, nakvynės namų, kad būtume prieinami galimai išnaudojamiems žmonėms.
 
Apie šiuolaikinę vergiją pasakojame specialistams, vedame mokymus jaunimui mokyklose, viešinamės, kad nukentėjusieji ar jų artimieji kreiptųsi pagalbos.
 
Matau, girdžiu, rūpi
 
Švietimas kaip prekybos žmonėmis prevencija akcentuojamas ir nuotoliniame Lietuvos Carito renginyje „(ne)Matau, (ne)Girdžiu, (ne)Rūpi“, kuris vasario 8-ąją minint Pasaulinę maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis dieną nuo 14 iki 17 valandos bus transliuojamas Lietuvos Carito feisbuke  https://www.facebook.com/caritaslt.
 
Lietuvos vyskupų konferencijos Socialinių reikalų tarybos pirmininkas arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kitų valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, besidarbuojantys prekybos žmonėmis prevencijos srityje apžvelgs realią situaciją šalyje ir naujus iššūkius, aptardami, ar pakanka bendrų pastangų, kad besiverčiantiems iš prekybos žmonėmis būtų užkirsti keliai naudotis nežinojimu, patiklumu, pažeidžiamumu.
 
Kasdienio pagalbos aukoms darbo patirtimis ir konkrečiais atvejais dalinsis Carito, VšĮ Ramintoja atstovai, padedantys nukentėjusiems, specialistai, kurių pašaukimas – darbas su vaikais ir jaunimu. Ko, jų nuomone, mes, kaip visuomenė, nenorime pastebėti, girdėti, matyti ir kas dažniausiai dėl to nukenčia.
 
 
Ieva Urbonaitė, Lietuvos Caritas