Žinojimas – geriausias mitų griovėjas, tad kuo didesnis tabu psichikos sveikatos iššūkis, tuo svarbiau apie jį kalbėti. Tokios mintys kyla Carito ir „Žvelk giliau“ psichikos ambasadorių renginių apie perdegimą, bipolinį sutrikimą, šizofreniją ir kitus psichikos sveikatos sunkumus metu.

 

Vyresnio amžiaus žmonės – daug matę, patyrę, patys ne kartą kritę ir kėlęsi, bet pripažįsta: kai kurie mitai taip įsišakniję, kad tik tiesiogiai bendraujant su psichikos sveikatos iššūkių paliestais žmonėmis švelnėja išankstinės neigiamos nuostatos.

 

Kalbėtis ne „apie“ o „su“. Tokį tikslą kelia sau Caritas, tad ir pasitinkant Senjorų savaitę, kuri spalio 1-ąją prasideda Tarptautine pagyvenusių žmonių diena, su senjorais kalbamės apie baimes ir problemas vyresniame amžiuje, drauge su Lietuvos Carito Tarybos pirmininku Arūnu Kučiku, Kauno arkivyskupijos Carito kapelionu kunigu Mantu Šideikiu ir psichologu Romu Radzevičiumi ieškodami sprendimų, kad vyresnieji neliktų vieni su neraminančiais klausimais.

 

Netektys, ligos, psichikos sveikatos sunkumai, baimė būti našta, nereikalingam, neigiamos visuomenės nuostatos dėl amžėjimo iššūkių. Tai temos, kuriomis vyresnio amžiaus žmonės dalinasi kaip keliančiomis daugiausiai baimių.

 

 

Kai pasidalini apie patiriamus sunkumus ar kad su psichikos sveikatos iššūkiais susiduria artimas žmogus – palengvėja, – pripažįsta žmonės, ir patys atsivėrę po „Žvelk giliau“ ambasadorių liudijimų apie perdegimą, depresiją, priklausomybes, šizofrenijos epizodus, bipolinį sutrikimą, kitus psichikos sveikatos iššūkius. Savanoriai sako, kad jiems bus lengviau suprasti ir ateinančius pagalbos į Carito centrus.

 

 

Vienas labiausiai įsigalėjusių mitų, kad patiriantieji psichikos sveikatos iššūkių yra pavojingi. Vis dėlto, kaip rodo statistika, daugiau sunkių nusikaltimų įvykdo žmonės, neturintys psichikos sveikatos bėdų. Nepaisant to, ar asmuo yra susidūręs su psichikos sveikatos iššūkiais, jis turi savo vertybes ir moralę, kurių nepraranda psichikos sveikatos sunkumų epizodais.

 

Žinutė, kurią svarbu skleisti kuo plačiau – kad psichikos sveikatos sutrikimai neapibrėžia žmogaus. Jie gali veikti būseną ir elgesį, tačiau dėl to neprarandame savo unikalios asmenybės!

 

 

Žinojimas – geriausias išankstinių neigiamų nuostatų naikintojas. Vienas dažniausių – kad psichikos sveikatos sutrikimai – neišgydomi. Tačiau tiesa yra ta, kad dauguma, gavę specialistų pagalbą, pasijunta geriau.

 

Kaip nepasiduoti užklupus sunkumams ir kokios atramos mūsų gyvenime padėtų asmeniškai ar šeimoje susidūrus su psichikos sveikatos problemomis? Spalio 6 dieną atsakymų į šiuos klausimus kviesime ieškoti Marijampolėje, išskirtiniame Carito ir psichikos sveikatos ambasadorių „Žvelk giliau“ renginyje „Tarp iššūkių ir atradimų: psichikos sveikata tikrų žmonių akimis“. Susitikime skambės gyvas liudijimas apie gyvenimą su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu, o vėliau kartu su Geštalto psichoterapijos praktiku – Eimantu Botyriumi – kalbėsime apie emocinės pusiausvyros palaikymą, praktinius būdus rūpintis savimi.

 

 

Kaip pabrėžia specialistai, psichikos sveikatos sutrikimai negali išnykti per dieną (kaip fizinės sveikatos sutrikimų atveju). Vieniems pasveikti reiškia grįžti į buvusią būseną, kitiems – jaustis kiek geriau. Sveikimo kelionė gali būti banguojanti. Nepaisant to, gyvenimas nesustoja ir nepraranda prasmės, kaip ir žmogus nepraranda savo asmenybės.

Neraminanti vyresnio amžiaus žmonių savižudybių statistika

 

Senatvė taip pat apipinta išankstinėmis nuostatomis, kurios nepadeda geriau jaustis. Pvz., vis dar manoma, kad vyresniame amžiuje nesižudoma, nes su amžiumi žmonės tampa religingesni, labiau pakelia kančią. Kaip liudija išankstiniai Higienos instituto duomenys, yra priešingai. Vyresniame amžiuje fiksuojama daugiausia mirčių dėl savižudybės. Jeigu 2023-aisiais nuo savižudybės mirė 562 žmonės, pernai – keturiais daugiau, 566. Atrodo, skirtumas nedidelis, tačiau už kiekvieno skaičiaus – realus žmogus.

 

Kalbant apie savižudybės skirtumus tarp lyčių, išankstiniais Higienos instituto duomenimis, pernai vyrų nusižudė per 4 kartus daugiau, nei moterų. Skaičiuojama, kad daugiausiai vyrų dėl savižudybės netekome 50-64 metų amžiaus grupėje. Kalbant apie moteris, daugiausiai mirčių dėl savižudybės – nuo 80 metų amžiaus.

Pasak Lietuvos Carito Tarybos pirmininko, diakono Arūno Kučiko, tai verčia labai susimąstyti, rodo, kad daug vienatvės. „Vakarų pasaulyje mes specializavome labai daug paslaugų, tačiau turime pripažinti, kad individualizmas visuomenėje labai stipriai prisideda prie trūkinėjančių tarpusavio ryšių“, – atkreipia dėmesį A. Kučikas.

 

Visų pirma diakonas mini pastarųjų 30 metų emigraciją, kurios padarinius ypač išgyveno savižudybių statistikoje minėtos vyresnio nei 80 metų amžiaus moterys.

 

„Jas palietė sistemos kaita, kuri iš principo buvo teisinga ir mes tikrai džiaugiamės pasirinkę laisvę. Tačiau kaina, kurią sumokėjome žmonėmis, praradusiais darbus, nemokėjusiais verstis kai neapsaugo valdžia – labai didelė. Mūsų vyresniesiems reikėjo perkainoti daug dalykų, išgyventi išsiskyrimą daliai šeimos su anūkais, vaikais vykstant užsidirbti. Vieniems tai pasisekė, kitiems – deja, ne“, – atkreipia dėmesį diakonas.

 

 

Diakonas A. Kučikas pripažįsta, jog Lietuvai atkūrus nepriklausomybę mūsų valstybė tikrai daug padarė socialinės pagalbos bei sveikatos apsaugos srityse. Tačiau žmonėms problema eilės, kainos, ypač gąsdina slauga, jei neturi artimųjų, kaip čia viskas bus... Negali nepaliesti spaudimas nuolat judėti į priekį, nebūti visuomenei našta.

 

„Ne paskutinėje vietoje, kad minėto 80 metų ir vyresnio amžiaus moterys buvo tos, kurios rūpinosi – savo vaikais, anūkais, vienu ar kitu būdu – vyrais. Ir galbūt senatvėje, likusi viena tokia moteris nesulaukia tokio rūpesčio, atsako, supratimo. Todėl tas „nebenoriu gyventi“ gali reikšti – nenoriu gyventi taip, tarsi niekam nereikalinga“, – jautriai į situaciją žiūri Carito Tarybos pirmininkas. Ką galime daryti? Diakono teigimu, parodyti artumą garbaus amžiaus žmonėms.

 

 

 

Kauno arkivyskupijos Carito kapelionas kun. M.Šideikis mato, kaip sunku senyvo amžiaus žmogui diena iš dienos būti vienam namuose, jei anūkai nepaskambina, vaikai nepasidomi, ar žmogus turi duonos, cukraus, gal žolė jau užžėlė ir reikia pjauti.

 

„Svarbiausia tokiam žmogui – jaustis išgirstu, todėl net jei tau atrodo, kad 88 kartą girdi tą pačią istoriją, žmogui svarbu papasakoti ją 89-ąjį ir būti išgirstam“, – sako kun. M. Šideikis.

 

Pasak psichologo R. Radzevičiaus, vyresnis amžius gali būti pliusas savanoriaujant, nes per gyvenimą būta įvairių situacijų patirčių. Tai liudija ir vyresni savanoriai džiaugdamiesi, kad gali palaikyti reikalingus pagalbos, praskaidrinti jų dienas ir įnešti pozityvo. Jausdami prasmę jie padeda ir sau.

 

Susitikimai, kurios Caritas rengia drauge su „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadoriais, ir kurių artimiausias spalio 6 dieną numatytas Marijampolėje, leidžia labai konkrečiai prisiliesti prie iššūkių skirtinguose Lietuvos regionuose, o taip pat temų, kurios vienodai aktualios tiek kaime, tiek mieste, tiek jauniems, tiek vyresniems.

 

„Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos tikslas – įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis savo patirtimi šioje srityje.

 

Daugiau apie iniciatyvą „Žvelk giliau“: https://zvelkgiliau.lt/

Iniciatyvos organizatorius: Higienos institutas

Iniciatyvos finansuoja: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija