Šiomis dienomis naujienų agentūros ACI stampa, CNA, Vatican News ir kt., paskelbė straipsnių apie „Šviesos žemėlapio“ akciją, į kurią Lietuvoje įsitraukė jau tūkstančiai mūsų šalies gyventojų.
Nuo balandžio 2 dienos, atsiliepdami į iššūkį – pandemijos statistiką paversti maldos ir bendrystės, dalinimosi statistika – per tris savaites gyventojai „užžiebė“ per 3,5 tūkst. virtualių žvakelių ir paaukojo per 13,5 tūkst. eurų.
„Šviesos žemėlapio“ akcijos žinia sklinda taip pat Slovakijoje, Lenkijoje, tarp atsiliepusiųjų į akciją yra pavienių asmenų iš Izraelio, JAV, Kanados, Turkijos, netgi Kenijos ir Vietnamo (plačiau žr. siluvossventove.lt).
Minėtuose straipsniuose atkreipiamas dėmesys, jog ši Šiluvos šventovės iniciatyva tapo atsvara pandemijos plitimo žemėlapiui.
„Šviesos žemėlapis“ padeda palaikyti viltį pažymint kiekvieną vietą, kurioje buvo meldžiamasi už koronaviruso pacientus, gydytojus, mirusiuosius, jų artimuosius, ir suteikia galimybę paaukoti Caritui, kad šis pagelbėtų labiausiai nuo pandemijos nukenčiantiems.
Lietuvos Caritas praneša, jog „Šviesos žemėlapio“ akcijos parama jau pasiekia savimi negalinčius pasirūpinti žmones visoje Lietuvoje, per Carito skyrius. Už aukas nuperkama būtinų vaistų, maisto produktų ir kt., o visa tai gali sparčiai pasiekti vargstančiuosius jaunųjų savanorių dėka! Caritas atstovai teigia, jog dėka aukojančių žmonių ši geografija nuolat plečiasi visose vyskupijose, o žmonės dėkoja už jiems nelauktai surengtas Velykas. Apie paramą plačiau šiuo karantino metu nuolat informuojama Lietuvos Caritas puslapyje.
Akciją ir į ją įsitraukusius sveikina ir Apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Petar Rajič, ir paskirtasis Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kuris vis dar yra atskirtas nuo popiežiaus jam paskirtų ganomųjų ir balandžio 13-ąją, kai turėjo įvykti jo įžengimas į Kauno arkikatedra, tačiau negalėjo dėl pandemijos, būtent Šiluvoje jis meldėsi už akcijos dalyvius bei jų intencijomis, užtariant visus koronaviruso paliestuosius.
Be kita, šitaip garsinama ir pati Lietuva bei jos viena žinomiausių vietų – Šiluvos šventovė, naujienose pristatant ją kaip vieno seniausių Europoje žinomų bei patvirtintų Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų ir kovų už katalikų tikėjimo išsaugojimo šiame krašte istoriją.
Prisimenami drausti sovietmečiu piligriminiai žygiai, jų dalyvių gausa ir persekiojimas bei kt. Minimas šv. Jono Pauliaus II apsilankymas Šiluvoje (per apaštališkąjį vizitą mūsų šalyje 1993 metais) bei popiežiaus Benedikto XVI dėmesio ženklas Lietuvai – palaimintos maloningojo Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo didžiajame Švč. M. Marijos Gimimo bazilikos altoriuje karūnos (paveikslas vainikuotas jomis 2006 m. rugsėjį). Plačiau apie ŠVIESOS ŽEMĖLAPĮ ir kaip jame dalyvauti – čia.
Šaltinis: 15min
Šaltinis: 15min