Vergas tabore

Pagrindinis Vergas tabore
nolly (pixabay.com) nuotr.
Jis niekam negalėjo žiūrėti į akis. Taip susitikimą su 36 metų vyru, kuris buvo išnaudojamas prekybai narkotikais ir už duonos kąsnį dirbo juodžiausius darbus prisimena Vilniaus arkivyskupijos Carito programos Pagalba patyrusiems smurtą ir prekybos žmonėmis aukoms vadovė Angelė Lazauskienė.
 
„Vergas tabore, išnaudojamas nusikaltimams daryti. Tačiau, kaip parodė jo gyvenimo istorija, paties pasirinkimo buvo mažai. Augęs priklausomų nuo alkoholio tėvų šeimoje, vaikystėje jis su seserimi pateko į globos namus. Matyt, dėl priežiūros, palaikymo stokos, kurios reikia kiekvienam vaikui, būdamas 15-os metų padarė nusikaltimą ir buvo išsiųstas į vaikų koloniją, iš kurios – pervežtas į suaugusiųjų kalėjimą. Tokia buvo jo gyvenimo pradžia. Man didelę nuostabą kelia vaikų kalinimas ir bausmės pratęsimas patalpinant suaugusiųjų kalėjime. Kokius jis įgūdžius gali išsinešti į laisvę ir kokius ateities planus?“ – skaudu Angelei.
 
Iki 36-erių „sėdo“ ne kartą, o paskutinį – susipažino su likimo „broliu“, kuris pažadėjo pastogę, duoti maisto mainais už tai, kad pardavinės narkotikus. Abejojantį, bet neturintį, kur laisvėje eiti, dar prikalbino pabandyti narkotikų. Taigi, priklausomybę alkoholiui papildė dar viena.
 
Už dienos dozę tekdavo pervežti didelius kiekius narkotikų, juos pardavinėti kitiems priklausomiems žmonėms. „Kad suimtas su narkotikais vyras gali būti prekybos žmonėmis auka įtarė ir Caritui apie jį pranešė policija. Ne tik šis atvejis parodė, kad pareigūnai, teisininkai atpažįsta prekybos žmonėmis situacijas ir gerai supranta, kad įtariamiems sunkiais nusikaltimais reikalinga stipri parama. Jiems ne tik duodamas mūsų telefono numeris, bet ir padedama susisiekti, nes aukos net gali neturėti kuo paskambinti. Be to, pareigūnai paaiškina, kad ateis žmonės iš Carito, kurie padės, pasiūlys teisininko konsultaciją, palaikys“, – dėkinga programos vadovė.
 
Kiek gali nutikti per dieną
 
Sulaikytasis turėjo pasirinkti – būti suimtas ir kaltinamas dėl prekybos narkotikais ar pasakyti tiesą, kad tai – visai ne jo narkotikai, jis juos pardavinėjo be naudos sau, nes yra išnaudojamas prekybai.
 
„Ryžosi sakyti tiesą, todėl tą pačią dieną, kai buvo atvežtas į policiją ir kai mes pas jį nuvykome bei pasiūlėme negrįžti į tą liūną, o apsigyventi Carito laikinuosiuose namuose, su mumis dar nuėjo į priklausomybių ligų centrą, su kuriuo Caritas taip pat bendradarbiauja“, – pasakojo Angelė. Gavęs medicininę pagalbą žmogus galėjo blaiviau įvertinti situaciją ir kitą dieną nuspręsti, kaip gyvens toliau.
 
Angelė Lazauskienė, Vilniaus arkivyskupijos nuotr.
 
Lengva nebuvo
 
Kuo baigėsi teisminis procesas, ar su Carito pagalba žmogui pavyko apsiginti? Pasak ponios Angelės, teisinis procesas užtruko 4 metus ir tikrai nebuvo lengvas. Namų, pajamų, socialinių ryšių neturinčiam, priklausomam žmogui reikėjo stoti prieš tuos, kurių jis bijojo, kurie jį žemino, kurie jam turėjo labai didelės įtakos ir teisme pasakyti, kas su juo buvo daroma.
 
„Visus ketverius metus atstovavome šiam žmogui teisiniame procese, palaikėme, stiprinome. Tai nėra paprasta ir todėl, kad priklausomas atkritęs žmogus gali ir praeiti ir nueiti į tą patį kiemą pirkti narkotikų, o tai – beveik mirties nuosprendis“, – lygino moteris, pabrėždama, kokia svarbi tęstinė, kompleksinė pagalba, lydėjimas visą tą laiką, kad žmogus išgyventų, stiprėtų ir byla judėtų iki pabaigos.
 
Šiuo atveju teisybė triumfavo: laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas nusikaltėlis, o ne auka.
 
Be teisės rinktis
 
Išnaudotojai taikosi į socialiai pažeidžiamus, vienišus, krizėse esančius žmones. Dar pažeidžiamesni – turintys priklausomybių. Net jei aukos ir nėra priklausomos, jas dažnai siekiama įtraukti į narkotikų ar kitų kvaišalų vartojimą, nes taip dar lengviau jas valdyti.
 
Kalbant apie prekybą žmonėmis, Lietuva yra ir tranzito, ir tikslo šalis. Lietuvos piliečiai užsienio šalyse išnaudojami prekybai žmonėmis nusikalstamoms veikoms, priverstiniam darbui, seksualiniam išnaudojimui, fiktyvioms santuokoms, sukčiavimui, elgetavimui. Nepilnamečiai verčiami vogti, o mergaitės seksualiai išnaudojamos. Verbuojami pažeidžiamų šeimų vaikai, gyvenantys globos namuose ir pan.
 
Lietuvoje išnaudojami trečiųjų šalių piliečiai priverstinai įdarbinami nežmoniškomis sąlygomis. Be teisės rinktis seksualiai išnaudojamos moterys masažo salonuose.
 
Prekyba žmonėmis keliasi į kibernetinę erdvę, kur nėra pakankamai įgūdžių bei priemonių nustatyti aukas, patraukti prekeivius baudžiamojon atsakomybėn.
 
Popiežiaus atsakas
 
Prekyba žmonėmis, jau seniai tarptautinio masto, tad kova su ja – ne vien policijos, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ar valstybės, o, kaip sako popiežius Pranciškus, – visos žmonijos rūpestis. Būtent Šventasis Tėvas ėmėsi burti įvairių sričių profesionalus: teisininkus, policijos pareigūnus, socialinius ir humanitarinius darbuotojus, Bažnyčios atstovus, kad galėtų tarpusavyje dalintis patirtimi ir ieškoti veiksmingų sprendimų žmogaus orumui apginti.
 
Nuo 2014 metų Bažnyčios ir teisėsaugos iniciatyvas prieš prekybą žmonėmis telkia Romoje įsteigta tarptautinė Šv. Mortos grupė. Jos dangiškąja globėja pasirinkta šv. Juozapina Bakhita – viena iš daugybės išnaudotų, prievartautų, artimųjų netekusių prekybos žmonėmis aukų.
 
Šv. Bakhitos mirties dieną – vasario 8-ąją – visame pasaulyje maldoje prisimenami milijonai nukentėjusiųjų ir kenčiančių nuo prekybos žmonėmis: išnaudojamų prostitucijai, darbui vergiškomis sąlygomis, vaikų pornografijai, organų donorystei, surogatinei motinystei ir kitokiai žmogaus orumą trypiančiai vergijai.
 
Kaip stabdyti vergystę?
 
Stabdyti šiuolaikinę vergiją prieš vyrus, moteris, vaikus, išnaudojant juos nelegaliam darbui, organų donorystei, prostitucijai, surogatinei motinystei, vagystėms ir kitiems nusikaltimams Šv. Mortos grupė siekia plėtodama teisėsaugos, Bažnyčios ir bendruomenių ryšius, kad nusikaltimų aukoms būtų prieinama teisinė ir pastoracinė pagalba. Politikams primenama kuriant įstatymus prieš prekybą žmonėmis visų pirma atsižvelgti į nukentėjusiuosius.
 
Šv. Mortos grupė daug dėmesio skiria prekybos žmonėmis prevencijai. Iniciatyvos koordinatorė Vaida Matusevičiūtė prie Lietuvos Carito organizuoja susitikimus, renginius apie šiuolaikinę vergiją. Dėl susitikimų, renginių apie šiuolaikinę vergiją galima kreiptis tel. 867441393, koordinatorius@caritas.lt Pažeidžiamiems, jauniems žmonėms pristatomos naujos prekybos žmonėmis formos ir kaip nepakliūti į spąstus.
 
Vaida Matusevičiūtė, nuotr. iš asmeninio albumo
 
„Kaip ir kasmet vasario 8-ąją junkimės į bendrą maldą, kad kuo mažiau mūsų sesių, brolių, vaikų tėvų, mamų, pažįstamų ir nepažįstamų patirtų išnaudojimo siaubą“, – kvietė koordinatorė Vaida, dėkodama visiems, kurie atpažįsta prekybos žmonėmis aukas, meldžiasi už jas, lydi per teisinius procesus, padeda iš naujo patikėti savimi, žmonėmis, stotis ant kojų ir garsiai kalba apie grėsmes.
 
Kaip nepavargsta kartoti Popiežius Pranciškus, veiksmingiausia kovos su vergišku išnaudojimu priemonė yra žinojimas – tiek informacija apie problemos esmę ir paplitimą, tiek savo atsakomybės suvokimas. Reikia drąsiai ir su jautrumu apsižvalgyti aplinkui: gal yra ženklų, kad ir šalia mūsų yra išnaudojamų. Svarbus ir balsas tų, kurie buvo patekę į prekybos žmonėmis tinklą, susidūrę su tais, kurie be skrupulų minta iš kitų žmonių nelaimių.
 
Lietuvoje padedama apie 250 nukentėjusiųjų kasmet
 
Nuo 2017 m. pradedama vis mažiau ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis: 2017 m. – 35, 2021 m. – 7.
Mažėja ir pripažintų nukentėjusiaisiais skaičius: 2017 m. – 60 asmenų, 2021 m. – 26.
NVO Lietuvoje kasmet padeda apie 250 nukentėjusių asmenų.
 
Pagalba nukentėjus nuo prekybos žmonėmis ar įtariant išnaudojimą:
 
Lietuvoje. Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis: tel. 861691119. Vilniaus arkivyskupijos Pagalbos patyrusiems smurtą ir prekybos žmonėmis aukoms programa: tel. 869990866, pagalba@vilnius.caritas.lt. Bendrasis pagalbos telefonas 112.
 
Užsienyje. Pirminė informacinė konsulinė pagalba visą parą teikiama tel. 852362444, pilieciai@urm.lt.
 
Bendrasis pagalbos telefonas 112. Pagalbą nukentėjusiems ir galintiems nukentėti teikia Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos toje valstybėje. Konsulas organizuos pagalbą ir saugų grąžinimą į Lietuvą.
 
 
Ieva Urbonaitė, Lietuvos Caritas, tekstas publikuotas žurnalo ARTUMA 2023 m. vasario mėn. numeryje.