Lietuviai susiduria su nežmogiška skolų išniekojimo sistema
Aistė Adomavičienė
„Skola yra spąstai į kuriuos pakliuvus, jie gali tik susiveržti“. Šiuos žodžius tarė mažo Lietuvos miestelio Caritas darbuotoja. Ji dirba su žmonėmis, kurie patiria skurdą – padeda jiems integruotis į darbo rinką ir įprastą socialinį gyvenimą.
Remiantis Teisingumo ministerija, apie 9% lietuvių turi skolų, kurios perduotos išieškoti antstoliams. Apie 5.3% Lietuvos piliečių turi daugiau nei vieną išieškomą skolą. Tai gana nemažas skaičius, ypač turint omenyje faktą, kad skurdo rizikos rodikliai Lietuvoje yra vieni prasčiausių Europoje (22,9% 2017 m.). Beveik 60% šių skolų yra valstybinės, 37% - privačioms įmonėms, 3% - kitiems asmenims.
Priežastys, kodėl žmonės skolinasi, yra labai įvairios. Įprastas pavyzdys – benamystę išgyvenantys asmenys keliaujantys viešuoju transportu be bilieto. Kai šiems žmonėms keleivių kontrolė skiria baudą, jie neturi iš ko jos sumokėti. Kitu pavyzdžiu galėtų būti tie, kurie ima nesaugius greituosius kreditus. Šie žmonės negali sumokėti būsto išlaikymo mokesčių arba gauna nepastovias, nepakankamas pajamas, kurios negali to užtikrinti.
.jpg)
nuotrauka unsplash.com
Skolų nemokėjimo problema Lietuvoje ypač gili dėl ilgai trunkančios, nežmogiškos skolų išieškojimo sistemos. Įprastinė sistema tam tikrais atvejais leido už skolas išskaičiuoti 50% nuo minimalaus atlyginimo (kuris šiuo metu yra apie 400 eurų). Skolų turintiems asmenims tai tapdavo svaria priežastimi neieškoti oficialaus darbo. Nepaisant to, kad 2018 m. pabaigoje skolų išieškojimo tvarka buvo keičiama (šiuo metu nuo minimalios algos išskaičiuojama 30% ir 50% nuo sumos, kuri viršija minimalų atlyginimą), Lietuvos skolų išieškojimo sistema išlieka viena griežčiausių Europoje.
Daugybė žmonių dėl turimų skolų buvo įstumti į skurdą. Šie žmonės priversti vertis iš itin menkos socialinės paramos ar nelegalaus darbo. Ilgesniuoju laikotarpiu toks gyvenimo būdas priverčia juos įsivelti į naujas įsiskolinimų istorijas ir griauna visas geresnio gyvenimo viltis.
Tokios yra dažniausios per didelių įsiskolinimų pasekmės: benamystė, gyvenimas iš pašalpų ir galimybių gyventi oriai trūkumas. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo duomenimis, 2016 metų tyrimas parodė, kad pagrindiniai įsiskolinusių asmenų pajamų šaltiniai yra socialinės pašalpos (88,5%), nelegalus darbas (50%), legalus darbas (48,1%) ir giminių pagalba (36,5%).
Žmonės patiriantys skurdą ir Nevyriausybinės organizacijos dirbančios skurdo ir socialinės atskirties mažinimo srityje šiandien kviečia:
- Sumažinti atskaitymus iš minimalios algos iki 20%. Darbingo amžiaus žmonėms, tai duotų paskatą siekti legalaus darbo ir padėtų turėti pakankamai pragyvenimui reikalingų lėšų. Taip pat tai padėtų pensinio amžiaus žmonėms gyventi oriai. Siekiant šio tikslo, 3000 žmonių ir 100 Nevyriausybinių organizacijų pasirašė peticiją.
- Pakeisti skolų išieškojimo schemas, pagal kurias skolą iš vieno žmogaus išieškoti galėtų tik vienas antstolis. Nedidelės skolos (20 ar 30 eurų) turėtų būti automatiškai apmokestinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, tam, kad būtų išvengta antstolių įsikišimo ir dar didesnio skolos apmokestinimo.
- Teikti įsiskolinusiems asmenims išsamias ir individualizuotas paslaugas bei konkrečiais atvejais leisti pasirašyti susitarimus dėl skolų nurašymo.
Apie autorių
Aistė Adomavičienė – Lietuvos Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė. Ji svariai prisidėjo rengiant studijas analizuojančias skurdo ir įsiskolinimų ryšį, pavyzdžiui 2017 m. ,,Skurstančių žmonių įsiskolinimų ir jų priverstinio išieškojimo per antstolius problema Lietuvoje”. Aistė buvo viena iš EMIN 2 projekto koordinatorių ir pilietinės iniciatyvos ir peticijos „Lietuvoje skolos skandina, suteikime galimybę jas grąžinti“ iniciatorių.