.jpg)
Nuotr. VA Užsieniečių integracijos programa archyvo
Nevyriausybinės organizacijos (NVO) telkia pajėgas, ir kartu reaguos į situacijas, kur gali prireikti pagalbos, sulaukiant didesnio atvykstančių migrantų skaičiaus. Pagrindinis šių pajėgų tikslas – užtikrinti, kad priimant atvykusius žmones ir valdant aštrėjančią situaciją, būtų vadovaujamasi humanitariniais principais ir atliepiama į pagrindinius humanitarinius poreikius tų pažeidžiamų žmonių, kurių esama tarp migrantų.
Prie bendro pagalbos koordinavimo centro šiuo metu prisijungė: Lietuvos Caritas, Maltiečiai, „Maisto bankas“, menų agentūra „Artscape“ ir Lietuvos skautai.
„Į kiekvieną žmogų reikia žiūrėti kaip į individualų ir pabandyti suteikti tokią pagalbą, kurios jam tuo metu reikia, ta pagalba labai dažnu atveju yra moralinis palaikymas“, – sakė Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Užsieniečių integracijos programos vadovė Audronė Kairienė.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus duomenimis, tarp atvykstančiųjų – net apie 40 proc. pažeidžiamų asmenų: moterų su vaikais, besilaukiančių moterų, nelydimų nepilnamečių, žmonių su negaliomis. Žmonės neretai kerta sieną su minimaliu kiekiu daiktų (drabužių ir avalynės). Dalis atvykstančiųjų turi sveikatos problemų. Kad būtų atliepti baziniai pažeidžiamų žmonių humanitariniai poreikiai, kol jų judėjimo laisvė yra apribota (karantino metu ir vėliau apgyvendinus priėmimo centruose), organizacijos siekia pasirūpinti: pirmo būtinumo vaistais, higienos priemonėmis, sezoną atitinkančiais drabužiais, specialiu maistu vaikams ir kitomis pagrindinėmis reikmėmis.
„Dirbdami su atvykusiais migrantais, matome įvairių situacijų. Žinome atvejų, kai atvykę žmonės buvo be batų, o žmogus, neturintis kojos, atvyko be ramentų. Kūdikių turinčios moterys neturi būtiniausių daiktų savo mažyliams. Mes su kolegomis iš humanitarinių organizacijų sakome, kad nepriklausomai nuo šių žmonių teisinio statuso, turime vadovautis žmogiškumo principais ir pasirūpinti pažeidžiamais žmonėmis bei esminiais jų poreikiais. Esame itin dėkingi partneriams bei kolegoms, kad atsiliepė į šį kvietimą ir tikiu, kad kartu nuveiksime daug prasmingų darbų, praktikoje įtvirtindami bendražmogiškus humanitarinius principus bei pasirūpindami atvykusiais pažeidžiamais žmonėmis, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.
Reaguojant į šią išskirtinę situaciją, organizacijų savanoriai jau pradėjo teikti pagalbą (Raudonojo Kryžiaus ir Carito, o netrukus – ir Maltiečių) įvairiose vietose, kur šiuo metu yra sulaikomi ir/ar apgyvendinami migrantai: pasienio kontrolės punktuose bei užkardose, Pasieniečių mokykloje (kur šiuo metu karantinuojamos šeimos) ir Užsieniečių registracijos centre Pabradėje (kur yra ir šeimų, ir vienų atvykusių vyrų). „Maisto bankas“ tiekia produktus ir higienos priemones pažeidžiamiems asmenims, atsižvelgiant į kultūrinius niuansus bei amžių (vaikams tiekiamas specialus maistas). „Arscape“ prisidės prie užimtumo veiklų migrantų vaikams.
Caritas struktūroje jau daugiau nei 15 metų veikia Užsieniečių integracijos programa, skirta padėti pabėgėliams, migrantams ir trečiųjų šalių piliečiams, jiems teikti socialines, teisines, psichologines ir karjeros konsultacijas. Vilniaus arkivyskupijos Caritas kasdien teikia pagalbą prieglobsčio ieškantiems užsieniečiams ir kuria bendruomenę, kurioje kiekvienas galėtų patirti saugumo bei priėmimo jausmą. Jeigu pažįstate į mūsų šalį atvykusių užsieniečių, kuriems reikalinga pagalba, kviečiame pasidomėti Užsieniečių integravimo programa, rūpimais klausimais kreiptis tel. +370 673 24 225 ar el. p. kulturunamai@vilnius.caritas.lt, aktualią informaciją sekti Facebook paskyroje VA Caritas Užsieniečių integracijos programa, taip pat prisijungti prie Caritas savanorių ir suvienijus jėgas padėti sudėtingose situacijose.