Kasmet rugsėjo 10-ąją minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena – tai galimybė apie savižudybių prevenciją kalbėtis bendruomenėse, nevyriausybinėse organizacijose, pasaulio mokslininkams, gydytojams, politikos formuotojams, savanoriams, žmonėms, kurie neteko artimųjų dėl savižudybės, taip pat turintiems asmeninių savižudybės krizės patirčių.

 

2025 metais Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos tema – „Keičiame naratyvą apie savižudybę" išduoda, jos vis dar apstu neteisingų nuostatų apie bandymą žudytis ir mirtį dėl savižudybės.

 

Apie gajausius mitus, kaip galėtume prisidėti prie pagalbos patiriantiems krizes bei jų artimiesiems, o taip pat – psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą „Žvelk giliau“, į kurią įsitraukęs Lietuvos Caritas, kalbėsime specialiai spalio 10-ajai parengtoje Marijos radijo Aktualijų laidoje. Savižudybių prevencijos dieną, trečiadienį ji bus transliuojama 8 valandą ryte ir tą pačią dieną kartojama 21.45 val.

 

 

 

Jeigu savižudybė – mirtina nuodėmė, visi nusižudžiusieji – pasmerkti ir nieko nebepadarysi? Ar tiesa, kad dėl to mirusiųjų dėl savižudybės nelaidoja su Bažnyčia? Kodėl mirtis dėl savižudybės vis dar dažnai laikoma paslaptyje? Ar reikia pasakyti kunigui, kad žmogus mirė dėl savižudybės ir jei taip – kodėl? Ar galvoti apie savižudybę/ jei kyla tokių minčių – nuodėmė? Ką sakyti žmogui, kurio artimasis nusižudė? Atsakymų į šiuos ir kitus visuomenėje kylančius klausimus ieškosime drauge su Lietuvos Carito Tarybos pirmininku, diakonu Arūnu Kučiku, Kauno arkivyskupijos Carito kapelionu, kunigu Mantu Šideikiu bei psichologu Romu Radzevičiumi.

 

 

Kiekvieno žmogaus gyvybė yra vertinga. Šią mintį minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną svarbu kuo plačiau skleisti Lietuvos Carito Tarybos pirmininkui diak. A. Kučikui: „Net jei esame, esi, esu sunkioje, tamsioje situacijoje, esu ne vienas. Pagalba – įmanoma, o viltis – gyva. Todėl neturėtume tylėti apie skausmą, kurį jaučiame, ieškoti, į ką kreiptis pagalbos, o taip pat – atpažinti sunkumų prislėgtą žmogų, eiti į susitikimą su juo, kalbinti ir palaikyti“.

 

 

 

Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai. Nebesame šalis, lyderiaujanti savižudybėmis. Vis dėlto, kaip rodo išankstiniai higienos instituto duomenys 2024 m. apžvalgoje, palyginti su 2023 metais, mirčių nuo tyčinių susižalojimų skaičius kiek išaugo. Jeigu 2023-aisiais nuo savižudybės mirė 562 žmonės, pernai – keturiais daugiau, 566.

 

Pasak apžvalgos, daugiausiai nuo tyčinių susižalojimų pernai mirė 50-54 metų žmonių (iš viso 61) ir 60-64 metų amžiaus žmonių (iš viso 60). Ir nors mažiausiai savižudybių fiksuota 10-14 metų amžiaus grupėje, labai skaudu, kad pernai dėl savižudybės netekome keturių 10-14 metų amžiaus vaikų.

 

Kalbant apie savižudybės skirtumus tarp lyčių, pernai vyrų nusižudė per 4 kartus daugiau, nei moterų. Skaičiuojama, kad daugiausiai vyrų dėl savižudybės netenkame jau minėtoje 50-64 metų amžiaus grupėje. Kalbant apie moteris, daugiausiai mirčių dėl savižudybės – nuo 80 metų amžiaus.

 

 

 

Psichologas R. Radzevičius akcentuoja, kaip svarbu kreiptis profesionalios pagalbos įtariant savižudybę ar iškilus krizei, vieni kitiems būti atrama krizinėse situacijose, plėsti supratimą apie psichikos sveikatą ir kaip prie to prisideda „Žvelk giliau“ ambasadoriai, Lietuvos regionuose rengiantys susitikimus Caritas bendruomenėms – darbuotojams, savanoriams, Carito pagalbą gaunantiems žmonėmis, ir visiems, kurie neabejingi psichikos sveikatai.

 

„Žvelk giliau“ ambasadorių iniciatyvos tikslas – įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis savo patirtimi šioje srityje.

 

 

Daugiau apie iniciatyvą: https://zvelkgiliau.lt/

Iniciatyvos organizatorius: Higienos institutas

Iniciatyvos finansuoja: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija