1,2 % – skaičius, kurį kasmet pažymi tūkstančiai žmonių, dažnai net nesusimąstydami, ką jis iš tikrųjų reiškia. Formalus pasirinkimas, vienas langelis deklaracijoje, vienas spragtelėjimas. Jis atrodo per mažas, kad kažką pakeistų, ir per abstraktus, kad apie jį galvotume ilgiau nei kelias sekundes. Bet kas nutiktų, jei šį kartą į jį pažvelgtume ne kaip į procentą, o kaip į pradžią?

 

Šių metų Caritas kampanija būtent tai ir siūlo - ištraukti 1,2 % iš statistikos lentelių ir parodyti, kuo jis tampa realiame gyvenime. Todėl sukūrėme skaičiuoklę kiekvienam įvesti savo pajamas ir pamatyti, kiek konkrečios pagalbos gali sukurti sprendimas skirti 1,2 % Caritui. Tai ne bandymas įtikinti. Tai kvietimas pamatyti, kaip vienas sprendimas gali virsti šiltomis vakarienėmis, kai jų trūksta, saugiomis dienomis vaikų dienos centre, susitikimais senjorų klube, stabilumu šeimoms krizėje ar pokalbiais su vienišais žmonėmis. Skaičius čia nustoja būti statistika ir tampa realia žmonių patirtimi.

 

Ši kampanija taip pat kalba apie tai, kas dažnai lieka nematoma. Kad Caritas nėra viena akcija ar sezoninis gerumas. Tai platus, kasdienis darbas su vaikais, šeimomis, vienišais žmonėmis, neįgaliaisiais, senjorais ir tais, kurie bando atsitiesti po skaudžių gyvenimo lūžių. Darbas, kuris retai patenka į antraštes, bet kasdien keičia žmonių gyvenimus mažais, bet esminiais žingsniais.

 

Ši kampanija sąmoningai kalba skaičiais. Ne todėl, kad jie būtų svarbesni už žmones, o todėl, kad skaičiai leidžia pamatyti mastą. Per metus „Caritas“ pagalbą suteikė 68 000 žmonių - daugiau, nei gyvena visame Alytuje. Šie skaičiai neatsiranda patys. Jie auga tik tada, kai atsiranda žmonių, kurie pasirenka prisidėti.

Todėl svarbiausia šios kampanijos mintis yra paprasta: skaičiai patys nieko nekeičia. Bet žmonės, kurie už jų stovi, keičia viską.