Nužmoginti, paverčiant pasipelnymo objektu. Epsteino skandalas – tik vienas iš pavyzdžių, jog prekybos žmonėmis tinklai ir šiandien apraizgę pasaulį, neišskiriant ir Lietuvos, – Carito renginyje „Maskuojama, bet klesti: prekybos žmonėmis realybė“ sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

 

Ar paviešinti garsiosios bylos duomenys padrąsins prabilti aukas? O gal priešingai, – dar labiau stums į „pati kalta“ paribius? Kiek tos kaltės – liudijimas iš pirmų lūpų apie merginą, kuriai padėjusi Lietuvos Carito darbuotoja įvardijo Miglės vardu.

 

Augdama kaime, gausioje šeimoje ji stokojo ne tik materialinių dalykų, tad studijos didmiestyje atrodė kaip kažkas nepažinto, baugaus, bet ir viltingo. Nauji pažįstami, naujos draugystės, tarp kurių – pažintis su vyresniu, išvaizdžiu, maloniu vaikinu, kuris ir pro duris praleidžia, ir į kavinę pakviečia, ir paveža savu automobiliu.

 

Intensyvėjant bendravimui jis domėjosi ne tik Migle, bet ir jos šeima, giminėmis, draugais. Sakė, nori pažinti jos aplinką ir kad nesijaudintų dėl sunkios materialinės padėties, nes tai nesvarbu. Lankėsi Miglės tėviškėje, susipažino su mama. Kalbėdamas apie ateities planus, draugas kartojo, kad norėtų būti su ja, tačiau Lietuvoje – mažai perspektyvų. Iš pradžių kalbėjo, kad dirbti į užsienį vyks vienas, tačiau po kurio laiko pasiūlė ir Miglei – kam jai tie mokslai, juk vis tiek nėra ateities toj Lietuvoj.

 

Miglės mama nenorėjo jos išleisti, bet merginai tai rodėsi gera galimybė. Be to baugino mintis, kad gali nutrūkti ryšys su vaikinu. Sutarus drauge vykti į Angliją, viską tvarkė draugas, sakė dėl nieko nesijaudinti: vyks mašina, abu ten gaus darbus, gal kavinėje, gal kažkur kitur.

 

Išvykimo dieną Miglės vaikinui netikėtai kilo bėdų dėl šeimos. Bet jis drąsino Miglę nekeisti planų – vis tiek sutarę, kad vairuos jo draugas, yra kur apsistoti, o ir darbo pokalbis numatytas. Pažadėjo atvykti po kelių dienų ir kad kelionėje viskuo pasirūpins bičiulis. Miglei buvo baisu, tačiau viskas juk sutarta, tad nenorėjo rodyti išgąsčio.

 

Važiuodama ji snaudė arba žiūrėjo per langą, nelabai suprato nei kur yra, nes pirmą kartą vyko kažkur toliau nei Lietuva. Nežinojo net, kad keliauja ne į Angliją, o į Olandiją.

 

Atvyko į kažkokį butą, ten prisijungė daugiau vaikinų, buvo ir keletas merginų. Miglei buvo nesmagu, kad visi kažkaip keistai bendrauja, su šypsenėle į ją žiūri sakydami: „Ruoškis, tavęs laukia įsimintinas vakaras“.

 

Tą vakarą ją išprievartavo keliese. Filmavo. Mušė, o kai verkdama prašė nelįsti vis kartodama savo vaikino vardą, niekam tai nebuvo įdomu. Po prievartos jai buvo pasakyta, kad nuo šiol ji yra „patikrinta“ ir kas dieną turės aptarnauti vyrus, nes liko skoloj už kelionę. Atidirbs ir galės važiuoti namo. Gal kažkiek ir užsidirbs, tik tegul nesvaigsta apie kavines ar kitokius darbus, nes ką tokia kaimietė galėtų doro nuveikti. Priešintis – beviltiška.

 

Svaiginant narkotikais, prievarta išstatant viename iš Amsterdamo „langų“ seksualinio išnaudojimo dienos slinko tarsi rūke. Jei pradžioj ji dar turėjo vilties dėl draugo, kuris išgelbės, vėliau suprato, kad niekam nerūpi. Tik buvo svarbu, kad mama nesužinotų, kas atsitiko.

 

 

Jautėsi nešvari, negera, pati kalta dėl savo naivumo ir patiklumo. Po gana ilgo laiko, kai visai pradėjo kristi svoris, prasidėjo bėdos su sveikata, o gal ir sąvadautojų budrumui mažėjant, jai pavyko pabėgti. Apie Miglę, kaip apie išnaudojimo auką Lietuvos Caritui pranešė Nyderlandų tarnybos, derinant jos grįžimą namo.

 

Grįžo išsekusi, be vilties. Bijojo, kad ją ras. Kad kiti sužinos, kas atsitiko. Kad niekada nebegalės pasitikėti žmonėmis. Net ir Lietuvoje ji nebuvo palikta ramybėje, tad teko slėptis. Kartojosi panikos priepuoliai. Bijojo bet kokių santykių. Sakė negalėsianti pamiršti to, kas buvo. Kad viduje jaučiasi tuščia ir apleista. Kad sudėtinga toliau gyventi su tuo pačiu kankinančiu klausimu – dėl ko tai atsitiko? Jei nebūtų patikėjusi dėmesį rodžiusiu vaikinu, ar viskas būtų buvę kitaip? Žybtelėjusi viltis apie geresnį gyvenimą buvo sutrypta.

 

„Užruko įgyti bent minimalų pasitikėjimą, kad galėtume planuoti, kaip padėti lipdyti tolimesnį gyvenimą ir kokia pagalba reikalinga. Laukė ilgas kelias bandant gyti iš patirtų fizinių ir psichologinių  sužalojimų“, – sakė tame kelyje Miglę lydėjusi ir visokeriopą pagalbą teikusi karitietė.

 

 

Arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui akivaizdu: šiuolaikinė vergovė ir jos mastas – ne iki galo suvoktas ir pripažintas, o prekybos žmonėmis problema dažnai ignoruojama, nors modernios vergovės formos apima tokius nusikaltimus, kaip organų donorystė, surogatinė motinystė, išnaudojimas vagystėms ir kitiems nusikaltimams, fiktyvios santuokos ir kitus nusikaltimus prieš asmenį bei jo orumą.

 

„Dažnai esame naivūs, išgirdę apie tam tikrą išnaudojimo formą nekreipiame dėmesio, nes čia kitų problemos, tegu jie jas ir sprendžiasi. Nepakanka jautrumo atpažinti prekybos žmonėmis požymius, nurodyti, kokie pavojai tyko pažeidžiamų žmonių. Tačiau kaip visuomenė turime didinti tą jautrumą. Yra toks gražus priežodis – kai vanduo kyla, kyla visos valtys. Kalbant apie prekybos žmonėmis užkardymą, galėtume sakyti, kad kai kyla visuomenės sąmoningumas ir jautrumas, mes iškeliame ir visus tuos, kurie galbūt nesuvokia, jog yra patekę į išnaudojimo pinkles“, – sakė Lietuvos Carito nuotolinį renginį, skirtą vasario 8-ąją visame pasaulyje minimai Maldos už prekybos žmonėmis aukas ir apmąstymo dienai, globojęs arkivyskupas.

 

Lietuvos vyskupų konferencijos Socialinių reikalų tarybos pirmininko arkivyskupo Kėstučio Kėvalo sveikinimo žodį Carito konferencijai ir įžvalgas, kaip pažaboti nusikaltimus prieš žmogaus orumą, rasite paspaudę šią nuorodą: https://youtu.be/VuPOTSPFaYY 

 

 

 

Prekyba žmonėmis nėra tolima ar „svetima“ problema. Ji gali vykti mūsų kaimynystėje, mokykloje, bendruomenėje ar virtualioje erdvėje, – pripažįsta vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič. Ministro sveikinimas ir Lietuvos Carito nuotoliniame renginyje išsakytos mintys: https://youtu.be/fcVWhB8lxMw 

 

Praėjusiais metais Lietuvos policija pradėjo 13 naujų  ikiteisminių tyrimų, iš viso vykdė 25 tyrimus dėl prekybos žmonėmis ir žmonių išnaudojimo. Įtariamaisiais pripažinti 16 fizinių ir 4 juridiniai asmenys. Nukentėjusiaisiais pripažinti 66 – tai tris kartus daugiau nei 2024 metais. Anot policijos tyrėjų, ryškėja aiški tendencija – ne Lietuvos piliečių išnaudojimas šalies viduje.

 

Nuotoliniame Carito renginyje „Maskuojama, bet klesti: prekybos žmoėmis realybė“ pristatyta naujausia prekybos žmonėmis statistika – Lietuvos policijos biuro atstovės Viktorijos Jakimovienės pranešime: https://youtu.be/OG7CV_BzDk4

 

 

 

Vilniaus arkivyskupijos Carito Nukentėjusių nuo nusikaltimo pagalbos centro psichologė Rūta Vitkūnienė prekybą žmonėmis įvardijo baisiausiu nusikaltimu prieš žmogaus orumą, kuris saugaus pasaulio vaizdą griauna iš esmės.  

 

Patyrusieji išnaudojimą dažnai neprisimena esminių įvykio detalių, aplinkybių, kurios tiesiog „išsitrynė“. Sutrinka dėmesys. Emocijos – stiprios, daug dirglumo, pykčio protrūkių, savižalos epizodų, bandymo žudytis. Tačiau kartais atsitinka ir taip, kad auka užšaldo visas savo emocijas, todėl nejaučia nieko. Suveikus savisaugos mechanizmams gali atrodyti, kad tai buvo ne su manim, nors vėl ir vėl grįžta naktiniais košmarais.

 

„Aukos nelinkusios bendradarbiauti, nes nesitiki, kad sulauks pagalbos, todėl su jomis palaikyti santykį sunku. Atrodo, jau priartėji, nori palaikyti žmogų emociškai, jeigu prasideda teisminis procesas – palydėti, tačiau jis ima ir dingsta. Ir taip ne vieną, o daugybę sykių. Paklausus kodėl, atsakymas dažnai būna – net ir pats nesuprantu, tiesiog pajutau, kad nebegaliu“, – pasakojo psichologė.  

 

Ypač intensyviai aukos išgyvena gėdą ir kaltę. Tas stiprus pažeminimo, sutrypto orumo jausmas. Vienišumas, kad niekas negali suprasti. Beviltiškumas, bejėgiškumas, savęs kaltinimas gali paleisti stiprų agresijos mechanizmą, kuris dažniausiai būna nukreiptas į save. „Teikdami pagalbą prekybos žmonėmis aukoms turime tik nevertinantį santykį, per kurį tam žmogui turėtume pasakyti, kad mes tave matome, nevertiname, nesmerkiame, nenuvertiname to, ką tu patyrei. Tik tokiu būdu priimtas išnaudojimą patyręs žmogus galės atpažinti save, kaip nusikaltimo auką“, – pabrėžia R. Vitkūnienė.

 

Suvokęs save kaip auką, žmogus gali stipriai supykti, kurti keršto planus, tačiau skriaudėją prisiminti ir kaip gelbėtoją, siūliusį išeitis iš situacijų ar būstą, darbą. Prieštaringi jausmai stiprūs, tad aukai sunku juose išbūti, susivokiant, kaip yra iš tiesų.

 

Gniuždantis jausmas, kad esi nieko vertas, vienišas, niekas tavęs negali suprasti, trukdo kurti santykį ir būti ryšyje su kitais. Žmogus bando išvengti visko, kas sukelia nerimą ir prisiminimus, tačiau įkyrios mintys, stiprūs jausmai niekur nedingsta, dėl to žmogus dar labiau izoliuojasi, užsisklendžia.

 

„Tikrai sudėtinga ir kartais net atrodo beviltiška teikti pagalbą prekybos žmonėmis aukoms, – pripažįsta psichologė. Tačiau yra ir kita pusė: kaip sakė viena jos klienčių, jeigu ne patirtas nusikaltimas, ji niekada nebūtų atėjusi pas psichologą, niekada nebūtų pažvelgusi į savo gyvenimą iš kitos perspektyvos.

 

Lietuvos Carito renginyje „Maskuojama, bet klesti: prekybos žmonėmis realybė” prekybos žmonėmis aukos portreto pristatymą R. Vitkūnienė apibendrino koncentracijos stovyklą išgyvenusio psichoterapeuto Viktoro Franklio mintimi, jog ne pati traumuojanti situacija, bet jos interpretavimas ir prasmės pamatymas yra svarbu, nes patirti dalykai mums gali padėti gyventi šiandien. Visas psichologės R. Vitkūnienės liudijimas: https://youtu.be/2pHQ6aCyh-8

 

Kaip prekybos žmonėmis aukoms padedama Vilniaus arkivyskupijos Carito Nusikaltimų pagalbos centre, pristatė socialinė darbuotoja Rima Sederevičienė: https://youtu.be/_CPgA6wsY1c Praktine jaunuolių įtraukimo į prekybos žmonėmis prevenciją patirtimi Carito konferencijoje dalijosi VšĮ vadovė Vilma Popovienė: https://youtu.be/sNADZrONiZU 

 

„Net ten, kur, atrodo, didžiausia neviltis, mes stengiamės nešti šviesą“, – sakė Lietuvos Carito generalinė sekretorė Milita-Žičkutė Lindžienė, jautriai pasidalindama asmenine darbo su prekybos žmonėmis aukomis patirtimi, o renginio pabaigoje – apibendrindama kalbėjusiųjų pasisakymus ir kviesdama savo aplinkoje pastebėti galimus išnaudojimo ženklus, pranešti apie galimus nusikaltimus, nukentėjusius žmones paskatinant kreiptis pagalbos:  https://youtu.be/TUWNJD9H2eg

 

 

Kaip pabrėžė nuotolinį renginį vedusi Šv. Mortos iniciatyvos prie Lietuvos Carito koordinatorė Vaida Kasulaitienė, mažinti nukentėjusiųjų stigmatizavimą ir apsaugoti pažeidžiamus asmenis nuo galimo išnaudojimo – bendras Bažnyčios, valstybės ir nevyriausybinių organizacijų tikslas. Tai, kad prekyba žmonėmis jau seniai tarptautinio masto, o kova su ja – ne vien policijos, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ar valstybės, bet ir visos žmonijos rūpestis, ne kartą kartojo šviesios atminties popiežius Pranciškus. Būtent jis ėmėsi burti įvairių sričių profesionalus: teisininkus, policijos pareigūnus, socialinius ir humanitarinius darbuotojus, Bažnyčios atstovus, kad galėtų tarpusavyje dalintis patirtimi ir ieškoti veiksmingų sprendimų žmogaus orumui apginti.

 

Romoje įsteigta tarptautinė Šv. Mortos grupė Bažnyčios ir teisėsaugos iniciatyvas prieš prekybą žmonėmis telkia nuo 2014 metų. Jos dangiškąja globėja pasirinkta šv. Juozapina Bakhita. Visuotinei Bažnyčiai minint šią šventąją, vasario 8-ąją visame pasaulyje minima Maldos ir apmąstymų apie prekybą žmonėmis diena. Lietuvos Caritas ją tradiciškai pasitinka nacionaliniu nuotoliniu renginiu apie prekybą žmonėmis, į kurį jungiasi šiai temai neabejingi mokytojai, dėstytojai, pareigūnai, socialiniai darbuotojai, Bažnyčios atstovai, politikai, pagalbą teikiantys specialistai ir savanoriai iš visos Lietuvos.

 

 

Įtariant išnaudojimą ar nukentėjus nuo prekybos žmonėmis skambinkite bendruoju pagalbos telefonas 112.

Humanitarinę, socialinę, emocinę, psichologinę, teisinę pagalbą nukentėjusius nuo bet kokio išnaudojimo, smurto ar kitų nusikaltimų teikia Vilniaus arkivyskupijos Carito Nukentėjusių nuo nusikaltimų pagalbos centras.

Kiti pagalbos telefonai Lietuvoje: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/pagalba-prekybos-zmonemis-nusikaltimu-aukoms/

 

 

Pirminė informacinė konsulinė pagalba visą parą teikiama tel. +370 5 236 2444, pilieciai@urm.lt.

Pagalbą nukentėjusiems ir galintiems nukentėti teikia Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos toje valstybėje. Pagalbą ir saugų grąžinimą į Lietuvą organizuoja konsulas.

 

 

2026 m. Lietuvos Carito nuotolinės konferencijos, skirtos Pasaulinei maldos ir apmąstymų apie prekybą žmonėmis dienai, pranešimai:

Nematoma, bet klesti: prekybos žmonėmis realybė: arkivyskupo K. Kėvalo žodis Carito konferencijai: https://youtu.be/VuPOTSPFaYY 

Prekybos žmonėmis akcentai – ministro V. Kondrotovič sveikinime Carito konferencijai: https://youtu.be/fcVWhB8lxMw 

Liudijimu iš asmeninės darbo patirties su išnaudotais žmonėmis dalijasi Lietuvos Carito vadovė M. Žičkutė Lindžienė: https://youtu.be/TUWNJD9H2eg

Naujausia prekybos žmonėmis statistika ir policijos atsakas: Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovė V. Jekimovienė: https://youtu.be/OG7CV_BzDk4

Kaip į prekybos žmonėmis prevenciją įtraukti jaunimą?  Gerąja patirtimi dalijasi VšĮ „Ramintoja“ vadovė V. Popovienė: https://youtu.be/sNADZrONiZU 

Prekybos žmonėmis aukos veidas psichologės R. Vitkūnienės akimis: https://youtu.be/2pHQ6aCyh-8

Prekybos žmonėmis tendencijos šiandien: Carito patirtį padedant nukentėjusiems pristato socialinė darbuotoja R. Sedesevičienė: https://youtu.be/_CPgA6wsY1c