Nuolatinių diakonų Arūno Kučiko ir Martyno Vasiliausko šventimai. Neringos Kurapkaitienės ir Kauno arkivyskupijos informacinės tarnybos nuotr. 

 

Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau. Šias Evangelijos pagal Joną eilutes nuolatinių diakonų šventimuose Kauno arkikatedroje bazilikoje akcentavo Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Už įšventinamąjį diakoną Kauno arkivyskupijos Carito direktorių bei Lietuvos Carito tarybos pirmininką Arūną Kučiką melstis susirinko ir Carito bendruomenė. Įšventinamojo diakono Martyno bendruomenė „Gyvieji akmenys“ giedojo liturgijoje.

 

„Diakonai vykdo meilės tarnystę. Tačiau kai kurie ir daugiau, – sakė Carito globėjas, arkivyskupas K. Kėvalas, kalbėdamas apie išgyvenimus, kai žmogaus širdyje labai intymiai suskamba Jėzaus žodžiai: „Jus aš draugais vadinu...“ (Jn 15, 15), kai jis pasijunta šitaip Dievo kalbinamas, kai patiria švelnų nerimą ir kai paskui įsidrąsina tarti „taip“ patirdamas ramybę.

 

 Homilijoje bendruomenei buvo pristatytas kelias, Arūną ir Martyną atvedęs iki diakonų šventimų.

 

Galutinis sprendimas subrendo Carite

 

 Arūnas Kučikas dėkingas šeimai ir ypač krikšto mamai už pirmuosius sakramentus. Pirmą artimesnę jauno žmogaus patirtį pažįstant Dievą, tikėjimą, Bažnyčią įgijo viešosiose kanauninko doc. Algimanto Kajacko paskaitose, kurios vyko jo žmonos Odetos studijų vietoje – Medicinos institute. Netrukus sutiko tikėjimo bendraminčių. Pats pradėjo dirbti su jaunimu iš pradžių Actio Cahtolica Patria, vėliau Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre, kuriam vadovavo.

 

Šeimos palaikomas, A. Kučikas galėjo dalyti gebėjimais su Bažnyčia ir visuomene. Darbavosi Prezidento Valdo Adamkaus komandoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Iš valstybinės tarnybos arkivyskupo Liongino Virbalo SJ buvo pakviestas į Carito organizaciją, kurioje subrendo galutinis apsisprendimas rengtis diakono tarnystei.

 

Arūnas Kučikas. Lietuvos Carito nuotr.

 

Kalbino per šlovinimą

 

Martynas Vasiliauskas per studijas Vilniuje įsitraukė į Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos sielovadinę veiklą su vaikais, neįgaliaisiais. Labiausiai jį Dievas kalbino per šlovinimą. Brandino bendrystė „Gyvųjų akmenų“ bendruomenėje. Abu su žmona lankėsi Šv. Jono kongregacijos vienuolyne, atrado tarnystę Švč. Sakramento adoracijai. Paskutinis taškas pašaukimo kelyje buvo padėtas Palendrių Šv. Benedikto vienuolyne, kur iki galo suvokė: esu šaukiamas.

 

Diakoniškais drabužiais rengė šeimos

 

Po homilijos pačia nuolankiausia įšventinamųjų malda – kniūbsčiomis priešais altorių – ir visos bendruomenės sugiedota Visų Šventųjų litanija vedė į šventimų kulminaciją: jie buvo suteikti tyloje vyskupų rankų uždėjimu ir malda.

 

Kauno arkivyskupijos informacinės tarnybos nuotr.

Diakoniškais drabužiais – stulomis ir dalmatikomis – apvilkimą liturgijoje atliko įšventintųjų diakonų šeimos, ypač žmonos, kurios dar iki šių šventimų apsisprendė ir sutiko pasidalyti su visa Bažnyčia sau brangiais žmonėmis, jų dovanomis. Naujieji diakonai Arūnas Kučikas ir Martynas Vasiliauskas birželio 17-ąją pirmąkart patarnavo prie altoriaus Eucharistijos liturgijoje.

 

Tik padalintas Jėzaus atveria dangaus vartus

 

„Geriau mes būkime paskutinieji, įžengę pro Dangaus vartus, tačiau tenelieka už jų mūsų artimas, sutiktas šeimoje, darbe, bažnyčioje ar gatvėje ir mūsų nepastebėtas, nes norėjome Jėzų pasilaikyti sau. Tik padalintas Jėzaus atveria dangaus vartus“, – dalijosi diakonai žodžiu, o su juo – ir dėkingumu visai lydėjusiai iki šių šventimų ir juos šventusiai bendruomenei.

 

Pagal Kauno arkivyskupijos informacijos tarnybos pranešimą parengė Lietuvos Caritas