Fazira su sūneliu Pasaulinės pabėgėlio ir migranto dienos šventėje Vilniaus universiteto Sarbievijaus kieme. Lietuvos Carito nuotr.Ketverius metus Lietuvoje gyvenanti 44-erių Fariza iš Tadžikijos dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų operacinėse slaugytojo padėjėja. Dabar jos tikslas – išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą ir gauti licenciją dirbti pagal išsilavinimą. Su Fariza susipažinome Pasaulinę pabėgėlio ir migranto dieną Vilniaus arkivyskupijos Carito organizuotoje šventėje. Po Šv. Mišių Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje į Sarbievijaus kiemą viliojo egzotiškos spalvos, garsai ir kvapai.
Pasidalijo tadžikiškos samosos receptu
Tadžikiškomis samosomis atėjusius vaišino galybę jų prikepusi Fariza. Paprašyta, mielai pasidalijo receptu.
Faziros samosos - dubenyje. Lietuvos Carito nuotr.„Iš pradžių ruošiau sluoksniuotą tešlą iš vandens, miltų, kiaušinio ir žiupsnelio druskos. Iškočiojusi padengiau šilto sviesto sluoksneliu. Suvyniojau, supjausčiau susuktą tešlą mažais gabalėliais ir padėjau į šaldytuvą dienai, nors pagal receptą pakanka ir 2-3 valandų palaikyti šaldymo kameroje“, – pasakojo Fariza.
Pasak moters, pyragėliams galima naudoti įvairios mėsos, tačiau ji parinko jautienos faršą. Kad įdaras būtų sultingas, į pusantro kilogramo faršo ji dėjo net du kilogramus smulkintų svogūnų, bėrė prieskonių, pagal skonį – druskos, įpildama truputį augalinio aliejaus.
„Atšaldytos kočiotos tešlos gabaliukus reikia išvynioti ir supjaustyti trikampėliais ar kvadratėliais. Tada į vidų dedame paruošto faršo, užspaudžiame, pyragėlius aptepame kiaušiniu, pabarstome kmynais arba sezamo sėklomis – kad būtų gražiau ir skaniau. Kepti reikia iki 180-200 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje 15-20 minučių“, – patarė.
Samosos gaminimas atrodė paprastas tik kol pasakojo Fariza, grįžus namo kilo klausimų, tad pridedame video vedlį, jeigu norėtumėte išbandyti: https://www.youtube.com/watch?v=AYT-grG13nI
Pirmoji pagalba – Elžbieta ir Kęstutis iš Carito
Paklausta, ar labai nelaukia šaltos lietuviškos žiemos, moteris juokėsi, kad jau įprato. Pirmus metus buvo sunku. Ne tik dėl klimato, bet ir kad nepažinojo čia gyvenančių savo tautybės žmonių, neturėjo darbo, draugų.
„Tik namuose labai liūdna buvo. Nuo sausio pradėjau dirbti Santariškėse, esu labai laiminga, nes gavau ne tik savo išsilavinimui artimą slaugytojos padėjėjos darbą, bet ir bendrauju su žmonėmis, mokausi“, – pasidžiaugė su sūneliu į šventę atėjusi moteris.
Fazira. Asmenukė.Kolektyvas darbe – draugiškas. Fariza pasakojo susibendravusi su slaugytoja Joana, kuri labai padeda, viską paaiškina, parodo. „Mūsų vyresnioji Natalija taip pat labai gera moteris, viską paaiškina, kaip ką daryti, į ką atkreipti dėmesį operacinėje, kas ir kodėl gydytojams svarbu“, – pasakojo akių, ginekologijos ir kitose operacinėse padedanti Fariza.
Darbas – kruopštus ir atsakingas, bet jai svarbiausia, kad įdomus: „Kai žmogus myli, ką daro, teisingai pagal save pasirenka specialybę, sunku nebūna“.
Kalbėdama apie pagalbą, kurios sulaukia Lietuvoje, Fariza visų pirma minėjo Elžbietą ir Kęstutį iš Vilniaus arkivyskupijos Carito Užsieniečių integracijos programos: „Jie mums visada labai draugiški, padeda, kai kyla klausimų. Pvz., kai reikėjo išsinuomoti butą labai padėjo. Patiems būtų daug sunkiau buvę prisistatyti, dėl nuomos susitarti su šeimininkais. Visų pirma – dėl kalbos“.
Nusiteikusi tęsti mokslus
Į darželį einantis Farizos sūnus jau moka lietuviškai suskaičiuoti iki 20, pasakyti, kad nori valgyti, miegoti. Papasakoja, kad jo draugės Austėjos darželyje nebuvo ir kodėl.
Jei vaikai iki tam tikro amžiaus kalbą įgyja, suaugusiems reikia įdėti nemažai pastangų. Fariza į lietuvių kalbos pamokas eina pirmadieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Kursai baigsis po trijų mėnesių, bet ji nusiteikusi mokytis toliau.
„Lietuvių kalbos mokytoja – labai gera, duoda skaityti ir versti tekstus. Tačiau jei aš ko nors nesupratu, vis dar aiškinamės rusiškai, nes šią kalbą abi suprantame“, – sakė Fariza, pridurdama, kad pasistengs kuo greičiau išmokti lietuviškai, kad galėtų bendrauti laisvai.
Susitikimai Lietuvos miestuose
Panevėžio vyskupijos Carite paminėta 109 migrantų ir pabėgelių diena. Ačiū Jungtinei paramos grupei Panevėžyje, Kristina Shainidze už nacionalinį Sakartvelo šokį, Viktorijai, Olenai ir Lenai už kulinarinius šedevrus, visiems - už dalyvavimą! Panevėžio vyskupijos Carito nuotr.
Žaiginio ukrainiečių bendruomenėje skaitytas ir apmąstytaspopiežiaus laiškas Pasaulinei migranto ir pabėgėlio dienai, o taip pat susipažinta su Carito Šeimų draugystės projekto idėja bei veiklomis. Raseinių dekanato Carito nuotr.
Minint Pasaulinę migranto ir pabėgėlio dieną įvairius susitikimus, žygius, diskusijas, degustacijas, muzikinius pasirodymus Caritas organizavo visoje Lietuvoje: https://www.caritas.lt/news/malda-pasaulinei-migranto-ir-pabegelio-dienai-bei-carito-iniciatyvos
Ši diena – viena metuose, tačiau sugyventi tuose pačiuose namuose svarbu kasdien.
Kaip priimame kitokį kitą, ką mums patiems reikštų netekti namų, kaip galėtume asmeniškai ir bendruomeniškai prisidėti, kad pabėgėliai ir migrantai patirtų kuo mažiau atstūmimo? Prie pokalbių ir apmąstymų apie tai kartas nuo karto galime grįžti ne tik asmeniškai, bet ir savo šeimose ar su draugais.
Lietuvos Carito informacija