Be IT – it be rankų. Carito jaunimas ėmė mokyti senjorus

Pagrindinis Be IT – it be rankų. Carito jaunimas ėmė mokyti senjorus

Helena, Daiva ir Stasė, IT mokymai. Ukmergės Carito nuotr.

Viena svarbiausių Carito veiklų nuo pat organizacijos atkūrimo Lietuvoje prieš 33 metus – pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Ten, kur labiausiai reikia, ir tuo, ko labiausiai reikia.

„Sudėtingu pandemijos laikotarpiu, kuris, ačiū Dievui, jau praeitis, senjorams iššūkis buvo ne tik fizinė, bet ir staiga išryškėjusi skaitmeninė atskirtis. Stokojantieji elementarių informacinių technologijų (IT) žinių, neturintieji išmaniųjų įrenginių negalėjo susisiekti su artimaisiais, registruotis pas gydytojus ir kt. Taigi, Caritas ėmėsi iniciatyvos šią atskirtį mažinti“, – pasakojo Lietuvos Carito vadovė Deimantė Bukeikaitė.

Rezultatai kalba patys už save. IT mokymuose Ukmergėje, Jurbarke, Kėdainiuose, Marijampolėje, Alytuje, Šakiuose ir Lazdijuose jau dalyvavo 120 vyresnio amžiaus žmonių. Senjorus mokė 35 jauni Carito savanoriai.

Į projektą Mainai: patirtis ir jaunystė informacinių technologijų srityje įsitraukę moksleiviai irgi turėjo ko pasimokyti iš vyresniųjų. Visų pirma, entuziazmo ir kad mokytis niekada nevėlu.

Ugnės patirtis

Kaip sakė senjorę Stasę IT mokiusi vienuoliktokė Ugnė iš Ukmergės, mitas, kad vyresnio amžiaus žmonės negali perprasti IT. Reikia tik noro ir pradžioje – konkrečios pagalbos.

„Mums atrodo savaime suprantama rašyti žinutes, fotografuoti, persiųsti nuotraukas, pirkti internetu ir pan., tačiau vyresnio amžiaus žmonėms, kurie niekada to nedarę, – sunku. Vienas užsiėmimas vykdavo po valandą. Jei iki kito susitikimo žmonės ką nors užmiršdavo – pakartodavome, užsirašydavo į užrašų knygeles. Mano senjorė feisbuko paskyrą jau turėjo, tad mokėsi siųsti, trinti SMS žinutes, naudotis mesendžerio vaizdo skambučiais, susirasti norimą serialą ar vaizdų per jutubą, žiūrėti internetu žinias“, – vardijo iki šiol tik su vaikais stovyklose savanoriavusi Ugnė.

Kaip internetu registruotis pas gydytoją, jai teko klausti mamos. Paskui jau ir savo senjorę Ugnė galėjo išmokyti naudotis esveikata.lt.

Atradimai jutube

Ponia Apolonija iš Ukmergės iki projekto naudodavosi tik mygtukiniu mobiliuoju telefonu. Nusipirkus išmanųjį prireikė, kad kas parodytų, kaip veikia, kaip ieškoti informacijos internete, skaityti žinias.

„Pati viena sau nebūčiau išsiaiškinusi, o po mokymų jau galiu ir fotografuoti telefonu, ir dar netyčia pasiseka nufilmuoti“, – juokėsi ponia Apolonija. Kol kas ukmergiškė niekam savo nuotraukų nesiunčia, tačiau mielai peržiūri grįžusi iš renginių.

Įdomiausia fotografuoti atlaiduose, fiksuoti šventas vietas. „Ir Tiberiados broliai pas mus buvo su asiliukais, šventoriuje pririšo, tai filmavom, fotografavom, labai jais džiaugėmės“, – dalijosi ukmergiškė.

Gražiausia, ką senjorė atrado internete, – ukrainietiški spektakliukai, vaizdo įrašai su žvėreliais jutube.

Pasirinktas geras kelias

Vien Ukmergėje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuotuose mokymuose dalyvavo18 vyresnio amžiaus žmonų, jiems padėjo 6 septyniolikmečiai.

Ukmergės Carito vadovei Kristinai Daveikieneipatiko, kad pagalba buvo orientuota į konkrečius vyresnio amžiaus žmonių poreikius. Tikslas – ne užversti informacija, o parodyti ir paaiškinti žmogui tai, kas jam aktualu. Pvz., jeigu nemoka išsitrinti SMS žinučių, iš telefono perkelti informacijos į kompiuterį ar persiųsti nuotraukų – mokosi tai padaryti. „Manau, tai geras kelias“, – sakė Kristina.

Optimizuojant įstaigas regionuose nuo žmonių tolsta pašto, sveikatos priežiūros, kitos paslaugos. Ne visiems paprasta pereiti prie elektroninės bankininkystės, o bankų skyriai – uždarinėjami.

Papildomas iššūkis mažas pajamas turintiems žmonėms, kad be išmaniojo telefono ar kompiuterio ir interneto jie vis mažiau ką gali pasidaryti. „Žmonės sutrikę. Tačiau tokie projektai kaip šis kažkiek švelnina situaciją. Senjorai, kuriems perprasti IT sunkiau, bent jau išmoksta naudotis pagrindiniais jiems būtinais dalykais ir dėl to gali jaustis saugiau“, – sako Ukmergės Carito vadovė.

Poreikis akivaizdus

Negebėjimas naudotis IT gilina vyresnio amžiaus žmonių vienišumo jausmą. Todėl ypač paliečia širdį mokymus lankiusių senelių džiaugsmas, kad pagaliau moka paskambinti vaikams „su vaizdu“, mato savo anūkus, susiranda internete, kokiomis valandomis dirba gydytojai, gali klausytis Marijos radijo laidų įrašų. „Toks grįžtamasis ryšys skatina mus ieškoti vis tikslingesnių pagalbos formų“, – sakė Lietuvos Carito vadovė.

IT mokymai senjorams yra ne tik apie technologijas – tai dviejų skirtingų kartų susitikimas ir dalijimasis. Mažinti vyresnio amžiaus žmonių technologinę, informacinę, socialinę atskirtį tikimasi ir ateityje. Kaip sako patys senjorai, poreikis akivaizdus.