Polinai 80 metų. O pastaruosius dešimt mėnesių ji gyvena prieglaudoje, Lvivo priemiestyje.

„Ar dar kada pamatysiu savo namus? Ar jie manęs laukia?" Sunkios, nostalgiškos mintys sukasi senolės galvoje. Polina nežino, ar jos namai išliko, ar bus kur grįžti. Tačiau kiekvieną kartą bandydama užmigti ji galvoja apie grįžimą ten, bent jau sapnuose.

Ji vis dar mena savo namų kvapą ir garsus juose. Laikrodžio tiksėjimą, grindų girgždėjimą kambaryje ir virdulio šnypštimą virtuvėje, kai rytais virdavo arbatą. O kaip kvepėdavo šviežiais kepiniais, kai jais pasivaišinti ateidavo seni draugai! Polina jau senai nieko nekepė. Dabar jai liko tik prisiminimai.

Senolė iki šiol dėkinga savanoriams, kurie ją ir kitus karo pabėgėlius iš Mariupolio pirmiausia nuvežė į Zaporižią. Iš ten moteris traukiniu vyko į Lvivą. „Negalėjau grįžti namo bent ko nors pasiimti. Stebuklingai pas mane atsidūręs pasas – viskas, ką galėjau išsivežti iš Mariupolio", – sako ponia Polina. Iš pradžių ji gyveno su seserimi Lvive, o šeimai pagausėjus persikėlė į prieglaudą.

„Esu labai patenkinta. Turime puikų kambarį, merginos labai draugiškos, - kambario drauges giria ji. - Yra kur miegoti, gauname maisto, turime viską, ko reikia. Dažnai lankosi gydytojai. Jie tik prašo, kad laiku išgertume tabletes,“ – juokiasi senyvo amžiaus moteris, kuri net ir tokiomis sunkiomis aplinkybėmis gyvenimu nesiskundžia, o drąsiai atlaiko likimo smūgius.

Visi Polinos draugai ir pažįstami iš Mariupolio yra palikę miestą. Tad nėra kam paskambinti ir paklausti: ar jos namai tebestovi? Ji vis dar tikisi grįžti į savo miestą, į gyvenimą, kurį atėmė karas. Atrakinti namų duris, kurie, norisi tikėti, vis dar laukia savo šeimininkės...

Atrodo, kad po 42 darbo metų gamykloje (tiek dirbo Polina), žmogus nusipelno ramios ir orios senatvės. Tačiau karas Ukrainoje daugybei atėmė ne tik tai, bet ir galimybę grįžti į tokius brangius savus namus.

Polinos istorija, tai tik dar vienas žvilgsnis į tai, su kuo kasdien susiduria karo ištikti Ukrainos žmonės. Nuoširdžiai dėkodami už teiktą pagalbą, kviečiame nenustoti padėti ir šiandien.

Paramą Ukrainai galima pervesti į specialią Lietuvos Caritas sąskaitą:

Gavėjas: Lietuvos Caritas

Gavėjo bankas: „Swedbank”, AB

Sąskaita: LT257300010115125026

Mokėjimo paskirtis: Parama Ukrainos žmonėms

Jeigu aukojate iš užsienio SWIFT kodas: HABALT22

Kartu iki pergalės! Разом до перемоги!