Lietuvos kalėjimų kapelionai 2-3 kartus per metus susitinka pasidalinti aktualijomis, plačiau ir išsamiau apžvelgti, kaip Bažnyčios paskirti kapelionai gali vykdyti sielovadines veiklas kalėjimuose. 2023 m. lapkričio pabaigoje susitikime Kaune gausiai dalyvavo kapelionai, savo tarnystes atliekantys Alytaus, Marijampolės, Pravieniškių, Vilniaus ir Kauno kalėjimuose.
Pradžioje apžvelgtos aktualijos teistų asmenų srityje ir įsimintini įvykiai kapelionų veikloje. Pasidžiaugta, kad kapelionai jaučiasi reikalingi ir laukiami kalėjimuose, čia formuojasi grupelės, kurios siekia pagilinti tikėjimą, nori kartu melstis.
Kapelionai dalinosi, kad gana daug bendrauja individualiai su nuteistaisiais dvasinių pokalbių metu, dalis nuteistųjų gana sąmoningai ateina Atgailos sakramento, švenčia šv. Mišias, yra keletas, kurie rengiasi priimti ar jau yra priėmę Pirmosios Komunijos sakramentą, vyksta filmo „Išrinktieji“ peržiūros su diskusijomis, vyko Alfa kursas.
Tai rodo, kad kalėjimuose sielovadinės veiklos yra prasmingos, prisideda prie nuteistųjų sąmoningumo ugdymo, nusikalstamos veiklos suvokimo ir veda link tikslo – daugiau nenusikalsti.
Kviestinis svečias – Vilniaus universiteto docentas, kriminologas Gintautas Sakalauskas – išsakė visuomenėje įsigalėjusius stereotipus laužančių minčių, pagrįstų moksliniais tyrimais ir kitų šalių patirtimis.
Gintautas atkreipė dėmesį, kad kalėjimuose bausmes atlieka ne patys blogiausi ar tikriausi visuomenės nusikaltėliai. Svarbu suprasti, kad į įkalinimo įstaigas patenka žmonių iš nepalankios socialinės aplinkos ar, kitaip sakant, neturinčių „socialinio užnugario“, o jį turintys dažnu atveju ir nusikaltę gyvena visuomenėje nebaudžiami.
Įkalintų asmenų skaičiumi 2 kartus lenkiame Europos vidurkį
G. Sakalauskas nustebino, kad ryšys tarp nusikalstamumo ir kalinių skaičiaus šalyje yra labai minimalus, pavyzdžiui Lietuvoje nėra labai didelio nusikalstamumo, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka neproporcingai daug žmonių. Mūsų šalis 2 kartus viršija Europos vidurkį pagal įkalintų asmenų skaičių 100 tūkst. šalies gyventojų.
Didelis įkalintų asmenų skaičius parodo valstybės baudimo kultūrą. Lietuvoje tai siejama su sovietmečio palikimu: kuo mažiau demokratinis šalies valdymas, tuo daugiau įkalintų asmenų valstybėje.
Turime pripažinti, kad Lietuvoje esantis didelis laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičius rodo visuomenės norą nubausti.
Tik „sėdėjimas“ nėra veiksmingas
„Visa ko pagrindas valstybėje – principas, kad žmogaus orumas neliečiamas, todėl ir nusikaltimą padariusio žmogaus orumas yra vienodai svarbus, kaip ir visų. Svarbu turėti bendruomeninę poziciją, kad kiekvienas žmogus turi gyventi visuomenėje, suprantant, kad kalėjimas yra žalingas. Laisvės atėmimo bausmės tikslas turi būti ne visuomenės kerštas ir noras, kad nusikaltimą padaręs žmogus kentėtų, bet siekis, kad žmogaus daugiau nenusikalstų. Juk pats didžiausias nusikalstamumas ir yra kalėjime (lyginat proporciškai ten esančių asmenų skaičių ir nusikaltimų skaičių). 5 ir daugiau metų ten praleidęs žmogus labai sunkiai integruojasi į visuomenę. Todėl, jei įkalinimo įstaigoje yra tik „sėdėjimas“, jis nėra veiksmingas. Tikslas – resocializacija“, – dalinosi kriminologas G. Sakalauskas.
Lietuvos Caritas programos „Sielovada bausmių vykdymo vietose“ koordinatorė Milita Žičkutė-Lindžienė pristatė kitų metų planus – tęstinius kapelionų susitikimus, bendros ataskaitos parengimą, priemones, kuriomis bus siekiama plačiau komunikuoti.
Kalėjimų Tarnybos kapelionas kun. Viktoras Kudriasov drąsino kapelionus imtis lyderystės ir bendradarbiavimo, puikiai suprasdamas sudėtingas kapelionystės kalėjime puses ir ypatingai jaučiamą poreikį, kad būtų daugiau savanorių ir bendraminčių įgyvendinant sielovados veiklas.
„Nusikaltimai atneša itin daug skausmo – nukentėjusiems, jų artimai aplinkai, nusikaltimą padariusiems ir jų artimiesiems, mes suprantame, kad nebegalime pakeisti jau įvykusių skausmingų ir žalojančių įvykių. Tačiau kuo toliau, tuo labiau jaučiame, kad prasminga įdėti visas galimas pastangas, kad nusikaltimą padaręs asmuo po laisvės atėmimo bausmės daugiau nebenusikalstų, kad daugiau nebesikartotų tos žalingos ir skausmingos situacijos. Dėl to labai vertinu ir džiaugiuosi vyskupų paskirtais kapelionais, kurie skiria savo laiko peržengti kalėjimo slenkstį, mato tame prasmę ir siekia, kad suklupęs žmogus žengtų sąmoningesniu ir be nusikaltimų keliu.“ – dalinasi Lietuvos Carito programos „Sielovada bausmių vykdymo vietose“ koordinatorė Milita Žičkutė-Lindžienė.
Lietuvos Caritas programos „Sielovada bausmių vykdymo vietose“ informacija
Kun. Rastislav Dluhy, Militos Žičkutės-Lindžienės ir Gintauto Sakalausko tarnybinio tinklalapio nuotr.