Gerumas vienija ir keičia gyvenimą
Prieš daugiau nei 60 metų Julija gimė Ukrainoje. Jos tėvas buvo kariškis, todėl dar vaikystėje teko ne kartą keisti gyvenamąją vietą ir gyventi įvairiose Sovietų Sąjungos šalyse. Jaunystėje moteris atvyko gyventi į Lietuvą, čia įsikūrė. Sovietų Sąjungai žlugus, Julija priėmė Lietuvos pilietybę. Moters brolis pasirinko gyventi Rusijoje.
Lietuvoje Julija pragyveno 20 metų. Netikėtai Krasnodare gyvenantis jos brolis susirgo ir paprašė Julijos atvykti jį slaugyti. Moteris pardavė savo namus Lietuvoje ir išvyko į Rusiją. Brolis buvo vienintelis Julijai likęs artimas giminaitis. Deja, bet po metų kovos su sunkia liga brolis mirė. Visus pinigus, kuriuos turėjo moteris išleido jam slaugyti. Julija liko gyventi Rusijoje, turėjo leidimą ten pasilikti. Nebeliko jokių ryšių jungiančių ją su Lietuva – giminių nebuvo, namų ji jau nebeturėjo.
Po brolio mirties, Julija Rusijoje liko visiškai viena. Kaip pati sako – buvo labai sunku. Pasakodama apie laikotarpį moteris susigraudina - teko dirbti įvairius, net pačius sunkiausius darbus, kad tik galėtų išgyventi. Vėliau Julija ėmėsi nedidelio verslo, sąžiningai mokėjo mokesčius. Atėjus laikui, jai buvo paskirta senatvės pensija. Šalies įstatymai leido moteriai likti šalyje paprašant naujos pilietybės. Ji tą ir padarė. Julija manė, kad Rusijoje jai gerai sekasi, ji turi iš brolio paveldėtą būstą, kuriame gali gyventi. Pateikus dokumentus naujai pilietybei gauti moteris atsakymo iš valdžios institucijų laukė net trejus metus. Netikėtai, praėjus tiek daug laiko, Julija sulaukė skambučio. Moteriai buvo pasakyta, kad ji privalo atsiimti dokumentus dėl pilietybės gavimo. Daug paaiškinimų Julija nesulaukė. Vienintelė nurodyta priežastis – Rusijoje jūs esate visiškai viena. Moteriai buvo pasiūlyta grįžti į Lietuvą. Imta grasinti deportacija, išmetimu iš šalies, naudotas įvairus psichologinis smurtas, nutrauktas pensijos mokėjimas. Julija buvo priversta palikti ir brolio butą, ši nuosavybė nebebuvo priskiriama jai, ji neteko legalios galimybės dirbti. Moteris tai kentė metus.
Praėjus metams Julija palūžo. Sutiko būti deportuojama. Moteris buvo informuota, kad ją tiesiog įsodins į lėktuvą ir išskraidins į Lietuvą. Niekam nerūpėjo, kad Lietuvoje Julija neturi giminių, vietos gyventi, pinigų. Moteris susirinko visus savo daiktus, kurie tilpo į du mažus lagaminus ir nuvyko į migracijos tarnybą. Julija buvo nuvežta į kalėjimą ir ten praleido 10 dienų. Po šių 10 dienų moteris buvo deportuota. Atskraidinta į Vilnių.
Šiandien Julija kuria naują gyvenimą Kaune. Moteris, padedama Caritas darbuotojos Onutės, bando atsistoti ant kojų – gauti naujus dokumentus, įsitvirtinti šalyje. Moteriai nėra lengva pasitikėti svetimais žmonėmis, priimti teikiamą pagalbą, tačiau ji jaučia, jog be geradarių šiandien neišgyventų. Nors prisitaikyti nėra lengvą, moterį kamuoja ligos, tačiau Julija nestokoja vilties, kad viskas bus gerai.
***
Julijos istorija - viena iš daugelio, kurios yra susijusios su Caritas kasmetine advento paramos kampanija „Gerumas mus vienija“. Kampanijos metu žmonės kviečiami aukoti vargstantiesiems ir už tai dovanų gauna Caritas žvakelę – vilties ir rūpesčio vieni kitais simbolį. Būtent šios kampanijos metu surinktos lėšos šiandien padeda Julijai išgyventi. Aukotojų gerumas padeda Julijai išsinuomoti kuklų būstą, turėti ką pavalgyti, įsigyti reikalingų vaistų. Aukos gelbsti apleisto ir vienišo, didelių gyvenimo smūgių ištikto žmogaus gyvybę. Gerumas mus išties vienija ir daro pokyčius mūsų gyvenimuose.
Paaukoti vargstantiesiems ir gauti dovanų Caritas žvakelę galima Bažnyčiose, parapijų namuose ar Caritas centruose nuo gruodžio 2 iki 24 dienos.
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr.
Šaltinis: ,,Artuma", 2018 m. gruodis, nr. 12