Šiais, 2012-aisiais metais, sausio 29 dieną, Kaune vyko pirmoji Atsinaujinimo diena, kurią organizavo katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“. Šioje konferencijoje dalyvavo ypač gausus būrys jaunų žmonių, tarp jų ir Vilkaviškio Vyskupijos Carito jaunieji savanoriai.

Konferencijos rengėjai pradėti metus pakvietė gilinantis į pamatinį kiekvienam krikščioniui kylantį klausimą: „Kodėl šiandien renkuosi krikščionybę?“. Atsinaujinimo dienos pagrindine idėja buvo pasirinkta Popiežiaus Benedikto XVI mintis iš knygos „Pasaulio šviesa“: „Vyksta dviejų dvasinių pasaulių, tikėjimo ir sekuliarizmo, susidūrimas. Kokias modernybės formas tikėjimas gali ir turi pasisavinti ir kam priešintis? Pirmiausia turime stengtis, kad žmonės iš akių neišleistų Dievo, kad pažintų lobį, kurį turi, ir patys savo tikėjimo jėgomis stotų į diskusiją su sekuliarizmu ir mokėtų atskirti dvasias. Šis milžiniškas procesas yra tikroji, didžioji šios valandos užduotis“ (p. 64).
Po šlovinimo maldos dalyvavome dvejose konferencijose, kurias vedė apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi ir kunigas Arūnas Peškaitis OFM.
Arkivyskupas Luigi Bonazzi kalbėdamas tema „Krikščioniškojo tikėjimo širdis” teigė, kad krikščionio gyvenimo paprastumas ir konkretumas yra susitikimas su Jėzumi sekmadienio Mišiose, kasdienis bendravimas su Dievu maldoje, laikymasis Dešimties Dievo įsakymų.

Pasak ark. L. Bonazzi, krikščionys dažnai yra uolūs sekmadienio Mišių, piligriminių kelionių, adoracijų dalyviai, deja, tuo pat metu yra toli nuo krikščioniškojo gyvenimo širdies, kuri yra tikėjimas Dievo meile kiekvieną savo gyvenimo akimirką kasdienybės rutinoje. Tačiau šitaip tikėti žmonėms kliudo kančios ir skausmo patirtys, kai jie jaučiasi Dievo apleisti, užsidaro savyje, nebemyli nei savęs, nei to, kas jiems atsitinka. Žmonės nebetiki Dievo meile, o pasikliauja žmogaus galia, Dievą susikurdami patogų sau. Apaštalinis nuncijus susirinkusiems priminė, kad Jėzus yra kančios ir skausmo Vyras, savo kančia jau pasiėmęs mūsų kančias, atėjo į visą žmogaus gyvenimą, į kiekvieną jo sunkumą, savo kančią sujungęs su meile, ir taip kančia tapo gyvybės vieta.
Kun. Artūras Peškaitis OFM kalbėjo tema „Kas nesuderinama su krikščionybe?”, taip pat pristatė ir naujojo okultizmo apraiškas. Jo teigimu, su krikščionybe nederami galios žaidimai, kuriais mes siekiame priversti kitus daryti taip, kaip mes norime. Prelegentas pasakojo apie tai, kaip įtaigiai reklamos žaidžia žmogaus emocijomis, psichine sveikata, manipuliuoja jo noru būti galingam, pasiekti sėkmę bei būti pranašesniu už kitus nusipirkus reklamuojamą daiktą ar paslaugą. Naudotis savo galia, manipuliuoti kitais yra gundomi ir krikščionys. Žaisti šiuos galios žaidimus– tai norėti, kad Dievas veiktų pagal kiekvieno iš mūsų susigalvotą instrukciją, sutapatinti jį su kūriniu. Galios siekimu paremtos magijos ir okultizmo praktikos, kurios, kaip atkreipė dėmesį kun. A. Peškaitis, būna apvelkamos krikščioniška frazeologija, paslepiamos po gražiais galios, harmonijos, dvasinio tobulėjimo, sveikatos žodžiais. Pasak kun. Arūno Plečkaičio, šiandienai būdinga nauja stabmeldystės forma, kai savo įvaizdžiu siekiama būti reikšmingiems ir įveikti kitus, mažiau įtakingus, turtingus, todėl jis konferencijos dalyvius kvietė tapti veiklios gailestingos meilės nešėjais šiame susvetimėjusiame pasaulyje.
Pasibaigus popietiniams užsiėmimams grupėse, Atsinaujinimo dienos dalyvius Eucharistijos liturgijoje sveikino kunigas dr. Kęstutis Kėvalas. Eucharistijos šventinimui vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, kvietęs visus susirinkusiuosius savo gyvenimo ir tikėjimo kelionei melsti Viešpatį tokios gelmės, kokią išgyveno šiemet minimas mūsų palaimintasis arkiv. Jurgis Matulaitis.
Šioje konferencijoje kiekvienas iš mūsų įgijome pasitikėjimo, dvasinio pakylėjimo, įsitikinome, koks yra svarbus bendravimas su kitais žmonėmis ir Dievu. Visi grįžome namo su geromis nuotaikomis ir emocijomis, degdami noru melsti Viešpatį, kad kiekvienam iš mūsų atvertų akis meilei ir išmokytų mus mylėti visus ir tai daryti pirmiems.
Jaunieji karitiečiai dėkoja už nuostabią išvyką Vilkaviškio vyskupijos Carito administracijai.
Laima Aliukonytė, Vilkaviškio vyskupijos Carito savanorė